Užsienio rinkose sparčiai plinta prekių ir paslaugų mobiliosios aplikacijos, palengvinančios vartotojų apsipirkimą, informacijos paiešką, pranešančios apie asmeninius pasiūlymus. POS (angl. Point of sale) sistemos suartina pardavėjus ir pirkėjus: klientas už pietus ar pirkinį gali atsiskaityti išmaniuoju telefonu.
Žurnalo „Forbes“ teigimu, POS sistemos – jau vakarykštis mažmeninės prekybos modelis, tačiau specialistai įsitikinę, kad tokios aplikacijos Lietuvoje perspektyvios: gyventojai vertina mobiliųjų programėlių praktiškumą, o išmaniųjų telefonų daugėja, taigi paskui seka ir prekybininkai, siekdami kuo geriau informuoti klientus.
Mobiliųjų aplikacijų kūrėjos „Lemon Labs“, sukūrusios pirmąją Lietuvoje programėlę prekybos centrams, bendraįkūrėjas Tomas Dirvonskas sako, kad šiuo metu aktyviai kuria produktus užsienio rinkoms, tačiau diegti POS sistemas Lietuvoje verta.
„Žinoma, kad išmanieji telefonai vis labiau bus naudojami kasdieninėse situacijose. Šiuo metu mes neplanuojame kurti panašių projektų Lietuvos rinkai, bet planuojame atnaujinti bei plėsti dienos pietų pasiūlymų programėlę – „LunchBox“, – teigia jis.
Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliams“ skirta mobilioji programėlė turi tris pagrindines nuolat veikiančias funkcijas: interaktyvų prekybos centrų žemėlapį, pirkinių sąrašą ir pramoginę funkciją „Sprendikas“.
„Papildomų funkcijų galima sugalvoti daugybę, kartu su klientu ieškome naudingiausių ir smagiausių, o kurias įgyvendinsime ateityje priklausys nuo abipusio sutarimo“, – sako T. Dirvonskas.
Pirkėjai ras, ko ieško
„Svarbiausias mūsų tikslas buvo sukurti itin funkcionalią programėlę, kuri būtų paprasta naudoti ir patogi vartotojui. Skaičiuojama, kad Lietuvoje išmaniuosius telefonus turi 23 proc. gyventojų ir ši rinka sparčiai auga. Tikimės, kad šiems žmonėms „Akropolio“ programėlė pakeis ant popieriaus lapukų sudaromų pirkinių sąrašus“, – sako Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropolius“ valdančios bendrovės „Akropolis LT“ Nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė.
Jos teigimu, mobilioji aplikacija artimiausiu metu turės papildomų funkcijų, o prie Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus „Akropolių“ prisijungs ir Kauno prekybos ir pramogų centras.
„Mobiliąją programėlę matome panašią į pačius „Akropolius“ – kaip gyvą organizmą, kuris keičiasi priklausomai nuo vartotojų norų, galintį pasiūlyti tai, ko ieško pirkėjas ar aplikacijos naudotojas. Tad programėlės funkcionalumas didės, – dėsto R. Jakubčionienė.
Prekybos ir pramogų centras „Ozas“, jau išbandęs kaimynų mobiliąją aplikaciją, taip pat planuoja sukurti programėlę išmaniesiems savo lankytojų telefonams, ieškoma būtų integruoti trečių šalių funkcijas, reikalingas vartotojams.
„Žinoma, išmaniųjų mobilių prietaisių naudotojų skaičius daugėja ir ši tema yra labai aktuali mums. Tačiau investicija į gerai paruošą programėlę yra didelė ir norime žengti į šią sritį viską gerai apgalvoję, pasiruošę programėlę palaikyti ir skatinti jos naudojimą. Pati programėlė savaime netaps populiari, su ja reikia dirbti ir integruoti į rinkodaros strategiją. Yra pavyzdžių kai dideli ir sėkmingi centrai Vakarų Europoje per metus ar ilgiau pritraukia tik 10 tūkst. vartotojų, nors rinkoje mobilių prietaisų naudotojų yra dešimtys milijonų“, – sako prekybos ir pramogų centro „Ozas“ rinkodaros vadovas Faustas Tolkušinas.
Abipusė nauda
Jis įsitikinęs, kad aplikacija naudinga ir klientui, ir centrui, nes ji gali pasiūlyti daugiau funkcijų nei mobilus tinklalapis, o jei vartotojas dažnai naudosis aplikacija, padidės tikimybė, kad jis apsipirks prekybos centre.
„Kaip tik tikriname įvairiausias idėjas ir galimybes jas įgyvendinti aplikacijoje. Tai galėtų būti standartinės funkcijos kaip parduotuvių aprašymai, kontaktai, centro planas, informacija apie renginius, pirkinių sąrašas. Taipogi norime suteikti galimybę lojalumo programos dalyviams pasitikrinti savo turimos „Superkortelės“ sąskaitą: surinkti lojalumo taškai, pasiūlymai pagal nustatytus pomėgius ir kitos funkcijos“, – dėsto F. Tolkušinas.
Tačiau pirmiausiai klientų patogumui ir informacijai suteikti nuspręsta sukurti mobilų tinklalapį, kurį jie gali pasiekti bet kokią operacinę sistemą naudojantys mobiliųjų prietaisų vartotojai, o šiemet informaciją apie prekybos centrą pradėjo teikti ir trumpasis informacijos numeris.
„Mobiliajame tinklalapyje galima lengvai naudojanti išmaniuoju telefonu arba planšetiniu kompiuteriu surasti visą informaciją apie centrą. Visas normalaus tinklapio turinys yra pateiktas patogiu formatu mobiliesiems vartotojams, nes jo dydis prisitaiko prie naudojamo prietaiso ekrano dydžio“, – dėsto jis.
„Ozo“ rinkodaros vadovo teigimu, lankytojai dažniausiai ieško informacijos apie parduotuves, jų darbo laiką, kontaktinės informacijos, taip pat apie akcijas ir nuolaidas, renginius.
„Šią informaciją suteikiame įvairiais kanalais: tinklapis, informacijos skyrius žodžiu ir telefonu, centro lankstinukai su planu, informacija apie darbo laiką, elektroniniai naujienlaiškiai lojaliems klientams. Apie renginius taip pat informuojame reklama“, – vardija „Ozo“ atstovas.
Pardavėjai turi spėti į traukinį
Žurnalas „Forbes“ rašo, kad POS (angl. Point of sale) sistemos buvo sukurtos vakarykščiam mažmeninės prekybos modeliui ir yra nebetinkamos naujajam. Šiandien pirkėjai tikisi kur kas daugiau nei vien paprastesnio mokėjimo už prekes ir paslaugas: jiems reikia asmeniškų pasiūlymų, nepriekaištingo aptarnavimo, kad pardavėjas, kurį jis renkasi, skirtųsi nuo konkurentų.
„Forbes“ pažymi, kad mažmenininkai ilgai užtruko, kol parduotuvės patirtį perkėlė į virtualiąją erdvę, tačiau dabar jie susiduria su nauju iššūkiu – virtualiąją patirtį perkelti į parduotuvę, tapti dinamišku pardavėju. Artėja laikas, kai pardavėjas turės susisiekti su savo pirkėjais visais kanalais – klausyti, pažinti ir reaguoti į jų poreikius siūlydamas pirkti tik tai, ko nori klientai: nesvarbu kaip, kada ir kur.
Gabija Sabaliauskaitė
