Krizės pamokas lietuviai išmoko skirtingai. Vieni ir toliau taupo, kiti tapo reiklesni ir ėmė atidžiau sekti, ką perka.
Lietuvos pirkėjai skirtingi
Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ atliko tyrimą, per kurį pagal specialią metodologiją visi Lietuvos pirkėjai suskirstyti į segmentus. Šis skirstymas pagrįstas pirkimo įpročius nusakančiais teiginiais: nuo sprendimo pirkti, atsižvelgiant į prekybos centro vietą, iki elgesio parduotuvėje.
Kaip teigė „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius, tyrimas atskleidė įvairiopą Lietuvos pirkėjo paveikslą.
„Lietuvos pirkėjas – vidutinis europietis arba sumanus išlaidautojas, – atskleidė A. Norkevičius. – Tyrimas parodė, kad Lietuvos pirkėjų tipai atitinka Europos šalių segmentų vidurkius, o bendra segmentų struktūra artimiausia Prancūzijai.“
Trečdalį Lietuvos pirkėjų (29 proc.) sudaro segmentas „Aš“ pirkėjas. Tai toks pirkėjas, kuris nėra labai jautrus kainai, bet impulsyvus ir mėgstantis naujoves. Tokie pirkėjai plaukia priešakyje visų „srovių“. Lietuvoje tai pats didžiausias segmentas, o 60 proc. šio tipo pirkėjų sudaro vyrai. Ištyrus atskiras amžiaus grupes galima pastebėti, kad jame dominuoja pirkėjai iki 29 metų amžiaus (37 proc.).
„Segmentui „Aš“ pirkėjas priklausantys lietuviai ieško naujovių, visuomet nori nusipirkti rinkoje naują produktą, – pasakojo A. Norkevičius. – Be to, jam patinka leisti laiką parduotuvėje, ieškoti prekių, kurių vieta nuolat keičiama, jis perka paruoštą maistą ir reaguoja į rinkodaros priemones prekybos vietose, bet jo nevilioja akcijos – geltonieji lapeliai.“
Kas taupė, taupys ir toliau
Kadangi Lietuvoje pajamų lygis nevienodas, tai ir pirkėjo paveikslas margas. Kitas dominuojantis pirkėjų tipas Lietuvoje – „taupus“ pirkėjas (26 proc. visų pirkėjų). „Taupiu“ vadinamas toks pirkėjas, kuris jautrus kainai, yra sąmoningas ir saikingas. Lietuvoje šį segmentą sudaro vyresnio amžiaus žmonės – 61 proc., vyresni nei 40-ies.
„Taupus“ pirkėjas lygina kilogramo kainas, perka su pirkinių sąrašu, nes neretai jo ir suplanuotos lėšos pirkiniams ribotos. Be to, jis nesielgs spontaniškai, jo neveiks jokie specialūs rinkodaros veiksmai prekybos vietose.
„Lietuvoje kaip ir kaimyninėje Lenkijoje būti „taupiam“ yra labiau būtinybė nei laisvai pasirenkama pozicija ar pirkimo stilius. Lemiami veiksniai šiuo atveju yra nedarbas ar išėjimas į pensiją, labai apribojantys perkamąją galią ir verčiantys ypatingą dėmesį skirti pirkimo išlaidų biudžeto kontrolei, – teigė A. Norkevičius. – Tačiau Prancūzijoje būti jaunam „taupiam“ pirkėjui reiškia sąmoningą nuostatą ir požiūrį į pirkimą, kitaip vadinamą „protingu pirkimu“ (angl. smart shopping)“.
Jaunieji pirkėjai dažniau priklauso „nerūpestingųjų“ segmentui. Šio tipo pirkėjų Lietuvoje yra 18 proc. Toks pirkėjas orientuotas į prekės ženklą ir kokybę, bet kaina jam nėra pats svarbiausias veiksnys perkant. Panašią dalį – 17 proc. – sudaro vadinamieji „rutininiai“ pirkėjai, kurie pirkimą laiko būtinybe, o ne malonumu, ir jie yra ištikimi išbandytiems prekių ženklams ir vienai („mėgstamiausiai“) parduotuvei.
„Mažiau išvystytose ir skurdesnėse rinkose jaunesnės grupės yra labiau pasiturinčios, bet kartu labiau orientuotos į prekės ženklą ir kokybę bei jų teikiamą socialinę naudą. Tarp vyresniųjų pirkėjų prekės ženklai neturi savo „tradicijų“, nes iki dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio jų iš viso nebuvo, todėl jie yra daug mažiau siejami su kokybe ar prestižu. O jauni pirkėjai ne tik domisi ir žino prekių ženklus, bet ir siekia juos įsigyti“, – kalbėjo A. Norkevičius.
Mažiausią dalį Lietuvos pirkėjų – 10 proc. – sudaro „bandos instinkto genami“ pirkėjai, kurie yra smalsūs, sekantys reklamas, o pirkimu tenkina savo socialinius poreikius – buvimo tarp žmonių ir bendravimo. 60 proc. visų „bandos instinkto genamų“ parduotuvių lankytojų sudaro moterys.
Pirkinių sąrašas – nemadinga?
Dalis pirkėjų visiškai nenaudoja pirkinių sąrašo. Jie į prekybos centrą ateina ne tik apsipirkti, bet ir praleisti laiko. Dalis sprendimų priimami čia pat.
„Tyrimai rodo, kad 70 proc. sprendimų padaroma parduotuvėje, todėl pirkėjams nereikia pirkinių sąrašo, – pasakoja A. Norkevičius. – Todėl dalis vartotojų parduotuvėje tampa tiesiog pirkėjais, kuriuos veikia prekybos vietos aplinka, prekių išdėstymas ir reklama prekybos vietose, kiti ieško naujų, dar nematytų produktų, treti tiesiog maloniai leidžia laiką parduotuvėse ir kaip prekės patenka į jų pirkinių krepšį, paaiškinti negali“, – teigė tyrimą atlikusios bendrovės vadovas.
