Vienintelis netiesioginis „Banking Cluster LT“ akcininkas ir jos valdybos pirmininkas Georgas Kotominas BNS sakė neigiamai vertinantis Susisiekimo ministerijos pareiškimus, esą 2012-2016 metais buvo iššvaistyti milijonai eurų valstybės lėšų.
„Neigiamai. Nėra jokių švaistymų – komercinis sandoris (...) Kad paštas mūsų partneris, taip, tai yra faktas, mes su jais dirbame jau penkerius metus. O jeigu dabar yra tokia pozicija, tai mes turime pasakyti savo poziciją“, – BNS sakė G. Kotominas.
G. Kotominas, taip pat vadovaujantis įmonėms „Mokėjimų vizija“, „Investicija ES“ (buvusi Rokiškio autogamykla) ir „Giro sistemos“ valdybai, žadėjo savo poziciją išsamiai paviešinti raštu vėliau.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ketvirtadienį pareiškė, kad buvusi Lietuvos pašto vadovybė buvo sukūrusi painią valstybės pinigų plovimo schemą, kurioje dalyvavo grupė aukščiausio lygio asmenų.
„Buvo atrasta pakankamai įžūli, panašu, grobstymo schema, kai valstybės 3,7 mln. eurų buvo neaiškiais keliais investuoti į turtą, kurio, kaip panašu, vėliau valstybė ir neteko. Tą turtą įgijo kiti asmenys“, – sakė R. Masiulis.
Pasak jo, realios naudos valstybė iš investicijų negavo.
„Realios naudos neapčiuopiame. Kas svarbiausia, kad teisės į tą turtą, valstybė, investavusi 100 proc. lėšų, turi tik 30 proc. nuosavybės. Mes matome, kad ši galimai apgaulinga schema buvo skirta išplauti valstybės pinigus“, – pridūrė R. Masiulis.
Ministras išsamiai neaiškino, kokie asmenys dalyvavo galbūt nusikalstamoje schemoje, motyvuodamas nenoru pakenkti tyrimui. Tačiau, pasak jo, įtarimų sukėlusioje veikloje dalyvavo aukščiausio lygio buvę Lietuvos pašto vadovai. Jis patvirtino, kad galimoje nusikalstamoje schemoje dalyvavo ne vienas asmuo.
STT ketvirtadienį patvirtino BNS, kad ikiteisminiame tyrime kol kas įtariamųjų nėra.
Tyrimas inicijuotas, remiantis Lietuvos banko atlikta Lietuvos pašto inspektavimo ataskaita. Jos projekte, su kuriuo 2017 metais susipažino BNS, rašoma, kad „Banking Cluster LT“ su Lietuvos paštu, jos antrine įmone „LP mokėjimų sprendimai“, „Cetus“ ir „Baltic Amber Solutions“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų informacinės sistemos sukūrimo.
Pagal ją piniginius įnašus įnešė tik Lietuvos paštas ir „LP mokėjimų sprendimai“, tačiau sukurto produkto intelektinės nuosavybės teisės iš esmės priklausė „Banking Cluster LT“, jai teko ir didžiausia nauda dėl produkto licencijos platinimo, teigiama LB ataskaitos projekte.
Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pranešė, kad buvę Lietuvos pašto vadovai 2012-2016 metais galbūt iššvaistė apie 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų, abejotinais tikslais įsteigę antrinę įmonę „LP Mokėjimų sprendimai“, kuriai vadovavo tuometinė Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė. Su ja BNS ketvirtadienį nepavyko susisiekti.
Pastaroji ir Lietuvos paštas kartu su dar penkiomis įmonėmis įkūrė Klasterį, kurio partneriai turėjo sukurti mažmeninių ir finansinių paslaugų platformą, tačiau ši veikla iš esmės finansuota tik Lietuvos pašto lėšomis, kuris nebuvo pagrindinis naudos gavėjas.
