„Buvo atrasta pakankamai įžūli, panašu, grobstymo schema, kai valstybės 3,7 mln. eurų buvo neaiškiais keliais investuoti į turtą, kurio, kaip panašu, vėliau valstybė ir neteko. Tą turtą įgijo kiti asmenys. Buvo sukurta schema, kaip išvengti (Lietuvos pašto – BNS) valdybos priežiūros, įkurta dukterinė įmonė, kuri turėjo sukurti tam tikrus informacinių technologijų sprendimus, kaip realybė rodo, jie „nebaisiai“ yra naudojami“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė R. Masiulis.
Pasak jo, realios naudos valstybė iš investicijų negavo.
„Realios naudos neapčiuopiame. Kas svarbiausia, kad teisės į tą turtą, valstybė, investavusi 100 proc. lėšų, turi tik 30 proc. nuosavybės. Mes matome, kad ši galimai apgaulinga schema buvo skirta išplauti valstybės pinigus“, – pridūrė R. Masiulis.
Ministras išsamiai neaiškino, kokie asmenys dalyvavo galbūt nusikalstamoje schemoje, motyvuodamas nenoru pakenkti tyrimui. Tačiau, pasak jo, įtarimų sukėlusioje veikloje dalyvavo aukščiausio lygio buvę Lietuvos pašto vadovai.
„Kalba apie aukščiausio lygio vadovus, nes įsteigti dukterines įmones ir į jas investuoti – tam reikėjo aukščiausio lygio vadovų. Buvo rastas būdas išvengti valdybos priežiūros. Nes jeigu tai būtų daręs Lietuvos paštas, o ne dukterinė įmonė, tam būtų reikėję valdybos (Lietuvos pašto valdybos – BNS) pritarimo, o valdyba galbūt nebūtų sutikusi su šitais dalykais“, – aiškino R. Masiulis.
Jis patvirtino, kad galimoje nusikalstamoje schemoje dalyvavo ne vienas asmuo.
„Kadangi tyrimas tik pradėtas, nenoriu vardyti, nei koks skaičius asmenų yra įtariamas, nei jų pavardžių. Nereikia trukdyti tyrimui (...) Taip, ne vienas žmogus (dalyvavo – BNS)“, – sakė R. Masiulis.
R. Masiulis nesiėmė vertinti, kiek ankstesnė Susisiekimo ministerijos, kuriai pavaldus Lietuvos paštas, vadovybė galėjo būti susijusi su galbūt nusikalstamais veiksmais.
„Sunku pasakyti, tą, manau, (ikiteisminis – BNS) tyrimas turėtų atsakyti, bet dabar mes matome, kad Lietuvos pašto buvusi vadovybė šią schemą sukūrė“, – sakė jis.
R. Masiulis: žmonės gudrėja, schemos – taip pat
Pasiteiravus, kodėl 2018-ųjų pabaigoje kreiptasi į teisėsaugą, nors apie abejones dėl schemos skelbta dar 2016 metais, ministras tai aiškino galbūt nusikalstamos veiklos painumu.
„Kai kurie tyrimai užima daugiau laiko negu norėtųsi ir čia schema buvo sumazgyta labai sudėtingai. Ją atmazgyti ir turėti realų pagrindą kreiptis į teisėsaugą, reikėjo padirbėti. Šis mazgas sumegztas buvo labai sudėtingai, bet jį pavyko atmegzti (...) Žmonės gudrėja, kai kurios schemos yra gudresnės už kitas“, – sakė R. Masiulis.
Neįvardydamas konkrečių bendrovių, jis teigė, kad jos sukurtu produktu „naudojasi ir parduoda toliau“.
„Pati sistema turėjo prisidėti prie Lietuvos pašto finansinių paslaugų, bet gavosi taip, kad galutinis sukurto produkto turėtojas tapo ne Lietuvos paštas ir net ne Lietuvos pašto dukterinė įmonė, nors 100 proc. lėšų investavo Lietuvos paštas ir jo dukterinė įmonė. Tai viena pats faktas, kad paštas įdėjo pinigus, bet produkto neteko, jau kelia abejonių“, – aiškino R. Masiulis.
STT ketvirtadienį patvirtino BNS, kad ikiteisminiame tyrime kol kas įtariamųjų nėra.
Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pranešė, kad buvę Lietuvos pašto vadovai 2012–2016 metais galbūt iššvaistė apie 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų, abejotinais tikslais įsteigę antrinę įmonę „LP Mokėjimų sprendimai“.
Lietuvos paštas buvo vienintelis bendrovės akcininkas, o jai tuo metu vadovavo tuometinė Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė.
BNS ketvirtadienį nepavyko susisiekti su L. Minderiene.
Ministerijos teigimu, Lietuvos paštas ir „LP Mokėjimų sprendimai“ kartu su dar penkiomis įmonėmis ir įstaigomis 2012 metų pabaigoje pasirašė Klasterio partnerių jungtinės veiklos sutartį, 2014–2016 metais – tokias pat sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų platformos sukūrimo ir licencijavimo, o atsakingu partneriu pasirinkta neįvardijama viena Klasterio sutarties bendrovių.
Pastarajai dalimis buvo pervesti piniginiai partnerių įnašai, kurių bendra suma siekė beveik 3,7 mln. eurų. Tačiau iš septynių kartu veikiančių partnerių pinigus įnešė tik du – Lietuvos paštas (1,9 mln. eurų) ir „LP Mokėjimų sprendimai“ (1,8 mln. eurų), tuo metu kitų partnerių įnašai buvo nepiniginiai.
Ministerija nurodo, kad platformos kūrimo veikla iš esmės finansuota tik Lietuvos pašto lėšomis, tačiau jis nebuvo pagrindinis naudos gavėjas. Pagal jungtinės veiklos sutartis 51 proc. bendrų turtinių teisių į atskirus platformos modulius ir galimų pajamų įgijo neįvardijamas jokių lėšų neįnešęs atsakingas partneris.
Paslaugų platforma ir atskirų jos modulių kūrimo darbai iki šiol nėra baigti. Lietuvos paštas ja iš dalies naudojasi, tuo metu „LP Mokėjimų sprendimai“ nesinaudoja ir iš sutarties negavo jokio pelno, pajamų ar naudos, teigia Susisiekimo ministerija.
Lietuvos banko atliktos preliminarios Lietuvos pašto inspektavimo ataskaitos projekte, su kuriuo 2017 metais susipažino BNS, buvo minima Lietuvos pašto, „LP mokėjimų sprendimų“, „Banking Cluster LT“, „Cetus“ ir „Baltic Amber Solutions“ jungtinės veiklos sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų informacinės sistemos sukūrimo.
Pagal sutartį papildomus piniginius įnašus įsipareigojo įnešti tik Lietuvos paštas ir „LP mokėjimų sprendimai“, tačiau sukurto produkto intelektinės nuosavybės teisės iš esmės priklausė „Banking Cluster LT“, jai teko ir didžiausia nauda dėl produkto licencijos platinimo, teigiama LB ataskaitos projekte.
BNS kol kas nepavyko susisiekti nei su netiesioginiu pastarosios įmonės savininku, Lietuvos piliečiu Georgu Kotominu, nei su kitais įmonės atstovais. G. Kotominas taip pat vadovauja įmonėms „Mokėjimų vizija“, „Investicija ES“, yra „Giro sistema“ valdybos pirmininkas
