Prenumeratoriai laiku negauna užsakytų leidinių. Gruodžio viduryje Vilniuje išsiųstas Kalėdų sveikinimas adresatą tame pačiame mieste pasiekia tik kitais metais. Tokia „Lietuvos pašto“ kasdienybė.
„Anksčiau laikraščius nešiodavo padori moteris, tačiau ji išėjo iš darbo. Po to juos buvo vėluojama atnešti keliskart, dukart išvis negavau, todėl nusprendžiau pereiti į privačią platinimo tarnybą“, – skundėsi Plungėje gyvenanti Rima U, rašo "Lietuvos rytas".
Klientai bėga. Pensijų išnešiojimą daugelyje miestų perima privatininkai. Visa tai – apie valstybės valdomą „Lietuvos paštą“.
Artėja lemiamas lūžis
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas priėmė pašto paslaugų liberalizavimo direktyvą, kuri valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos paštui“ gali būti lemiamas išbandymas.
Iki šiol teisės aktai numato smulkių siuntų (iki 50 gramų) pristatymo monopolį – jei šio verslo nori imtis privati įmonė, jos tarifas turi būti bent 2,5 karto didesnis nei „Lietuvos pašto“.
Nepaisydami to, jau nemažai klientų didžiuosiuose miestuose naudojasi privatininkų paslaugomis, o pensijų išnešiojimo konkursuose „Lietuvos paštą“ kitos įmonės nugalėjo ir rajonų centruose – Ukmergėje, Tauragėje, Utenoje, Anykščiuose.
Nuo 2013 metų ES naujokėse pašto rinka turi būti liberalizuota, tad klausimas ar tokios būklės „Lietuvos paštas“ sugebės konkuruoti - neaiškus.
Skundžiasi mažomis algomis
Pasak „Lietuvos pašto“ atstovės spaudai Jurgitos Čepulytės, šiuo metu „Lietuvos pašte“ dirba apie 3,5 tūkst. laiškininkų, o trūksta tik apie 1,3 proc. darbuotojų. Tiesa, skelbimai pašto skyriuose verčia abejoti, ar toks skaičius tikrai realus.
Interneto svetainėje www.skundai.lt „Lietuvos paštas“ minimas neretai. Šios įstaigos darbuotojais prisistatę vartotojai skundžiasi itin mažais atlyginimais, paniekinamomis dovanomis Kalėdų proga (kava ir saldainiai).
Iš tiesų iki šių metų sausio 1 dienos laiškininko alga vidutiniškai siekė 1,1 tūkst. litų neatskaičius mokesčių, todėl didelė dalis žmonių jau seniai pabėgo į privatų sektorių. Tiesa, pašto vadovybė jau ėmėsi žingsnių sulaikyti bėgančius darbuotojus: nuo sausio jų atlyginimai padidinti 10-30 proc, rašo "Lietuvos rytas".
Dėl sandorių – įtarimai
Iki 2006 metų „Lietuvos paštas“ buvo valstybės įmonė ir patirtiems nuostoliams padengti buvo skiriami milijonai litų iš biudžeto, o tapus akcine bendrove, pašto vadovai ėmėsi nekilnojamojo turto sandorių.
Buvo imta pardavinėti įmonei priklausančius pastatus, o gautos sumos skiriamos pašto sistemai modernizuoti.
Tai sukėlė įtarimų net parlamentarams. „Akcinė bendrovė turi teisę laisvai disponuoti savo turtu ir jį parduodama dengti nuostolius. Tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti, iš kur tie nuostoliai atsiranda“, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius.
Jo teigimu, turėdamas monopolinę padėtį paštas visai be reikalo leidžiasi į sandorius su tarpininkais, kurie pasiima nemažą dalį pinigų.
Mūsų skaičiavimu, 2002-2007 metais dėl tokių sandorių „Lietuvos paštas“ neteko daugiau nei 30 milijonų litų“, – piktinosi A.Skardžius.
Tuo tarpu pašto atstovai negaili kaltinimų konkurentams. J.Čepulytės tvirtinimu, privatininkai nesilaiko Pašto įstatymo, nurodančio, kad smulkias siuntas jie privalo įteikti adresatui į rankas, skirtingai nei „Lietuvos paštas“.
Nebus privatizuotas
Susisiekimo ministerijos, valdančios „Lietuvos paštą“, valstybės sekretorius Alminas Mačiulis teigia, kad, „Jei kalbėsime apie būsimą pašto rinkos liberalizavimą, ji mūsų šalyje ir taip buvo liberali, išskyrus kelias išimtis, todėl naujos taisyklės vargu ar labai pakeis pašto veiklą". Anot A. Mačiulio, minėta direktyva aktualesnė didelėms šalims, kuriose veikia tikrai monopolinės pašto struktūros, o planų privatizuoti „Lietuvos paštą“ ministerija neturi.
Sekretorius mano, kad „Lietuvos pašto“ veikla nėra pakankamai efektyvi. "Tai galiu sakyti ne tik kaip valdininkas, bet ir kaip vartotojas: pavyzdžiui, švenčių laikotarpiu raštai ir kitokie sveikinimai į mūsų ministeriją keliavo toli gražu ne taip greitai, kaip norėtųsi, nors kartais buvo siunčiama vos ne iš kitos gatvės pusės", - pridūrė tarnautojas.
