Lietuvos parlamentas ketvirtadienį pradėjo Lisabonos sutarties, kitaip dar vadinamos Europos Sąjungos (ES) reformų sutartimi, ratifikavimo procedūrą. Galutinai sutartis, kaip tikimasi, bus ratifikuota balandžio mėnesį ir taps Lietuvos teisinės sistemos dalimi.
Sutarčiai pritarė 103 parlamentarai, 4 Seimo nariai susilaikė ir tik vienas „tvarkietis“ Egidijus Klumbys balsavo prieš.
Tarp susilaikiusiųjų buvo konservatorių frakcijos narys Kęstutis Čilinskas, liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas, socialliberalas Valerijus Simulikas ir „tvarkietis“ Rimantas Smetona.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėtų įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, kai ją ratifikuos visos ES narės. Kol kas tai padarė tik penkios.
ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai.
Ankstesnę Konstitucijos Europai sutartį Lietuva buvo ratifikavusi pirmoji iš visų ES šalių narių. Lisabonos sutartyje, pasak premjero Gedimino Kirkilo, yra išlikę daugiau nei 90 proc. Konstitucijos Europai nuostatų.
Naująja sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių. Lisabonos sutartyje pirmą kartą per visą ES istoriją atsirado nuostata, jog šalys narės bus solidarios, spręsdamos energetinius klausimus.
Ši nuostata yra ypač svarbi Lietuvai, kuri, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra vadinama „energetine sala“, nes neturi elektros ir dujų jungčių su kitomis ES šalimis ir yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių. Šios priklausomybės sumažinimas yra vienas Lietuvos užsienio politikos prioritetų, todėl Lietuva siekia vieningos ES energetikos politikos.
