Lietuvos parlamentarai reikalauja, kad Europos Komisija (EK) laikytųsi stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje įtvirtintų principų ir užtikrintų 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui tiesioginių išmokų suvienodinimą su mokamomis kitų ES valstybių žemdirbiams.
Tai skelbia Krikščionių partijos inicijuota trečiadienį Seimo priimta rezoliucija „Dėl Europos Komisijos numatomų diskriminacinio pobūdžio tiesioginių išmokų šalies žemės ūkiui 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui“.
Rezoliucijos projektą parengę Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis ir jos narys Jonas Ramonas tikisi, kad bus atsižvelgta į reikalavimą Lietuvai sparčiau didinti išmokas ir taip sulyginti konkurencijos sąlygas.
Rezoliucijoje Lietuvos Seimas reiškia susirūpinimą dėl EK Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2014-2020 m. reformos projekto. Šiame projekte Lietuvos žemės ūkiui numatytos tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių tarp visų ES valstybių. Šių išmokų dydžio atotrūkis tarp Lietuvos ir senųjų ES narių ir toliau išlieka 2,5-3 karto.
„Manome, kad EK projektuojamas Lietuvos žemdirbiams tiesioginių išmokų lygis nukrypsta nuo ES valstybių. Europos Komisijos projektuojamos iki 2020 m. tiesioginės išmokos didėja labai nežymiai ir nepasiekia mokamų išmokų, kaip numatyta ES sutartyje, bet ir ES valstybių vidurkio. Todėl tokią EK politiką mūsų šalies žemdirbių atžvilgiu esame priversti vertinti kaip diskriminacinę“, - teigiama Seimo rezoliucijoje.
Už ją balsavo 42 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 36 parlamentarai.
Ketvirtadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas apsvarstė lapkričio 16 d. Vyriausybės posėdyje patvirtintas Lietuvos derybines gaires dėl 2014-2020 m. ES daugiametės finansinės programos. Parlamentarai pasiūlė papildyti jas tokia nuostata: „Manome, kad Europos Komisijos pasiūlyto BŽŪP biudžeto rėmuose turi būti užtikrintas teisingas ir sąžiningas tiesioginių išmokų paskirstymas. Siektume, kad po 2013 m. tiesioginė parama ES valstybėse narėse būtų ne mažesnė nei 2013 m. ES tiesioginių išmokų vidurkis, tenkantis vienam žemės ūkio naudmenų hektarui“.
Komiteto manymu, teisingos ir sąžiningos tiesioginės paramos paskirstymo sistemos sukūrimas turi būti vienas prioritetinių ateities BŽŪP tikslų.
