Štai taip papurčiusi medelį Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė netrukus randa laimikį – pusės nykščio dydžio grambuolį. Šie vabalai, atakavę prieš ketverius metus, šiemet grįžta vėl.
Grambuoliai pasirodo kas ketveri metai, mat būtent tiek trunka jų vystymosi ciklas.
Jauniems medeliams ir krūmams grambuoliai – patys pavojingiausi. Lervos graužia visas iš eilės šaknis, o suaugėliai – lapus.
Žmogui grambuoliai nėra pavojingi, tik labai nemalonūs. Į grambuolius dydžiu panašūs ir auksavabaliai, bet šie nėra tokie dideli kenkėjai – labiau mėgsta žiedlapius.
Dabar, kai lauke jau pilna suaugėlių, grambuolius soduose nebent galima surinkti nupurčius medžius, o kad vabalų „derlius“ būtų mažesnis, ruoštis reikia iš rudens. Grambuolių rojus – puri, lengva žemė, o kalkingos nemėgsta, tad galima dirvožemį kalkinti.
Dideli vabalai yra puikus lesalas paukščiams, ypač varnėnams, strazdams, juos mėgsta žuvys, pelės. Karkvabaliai Lietuvoje įprasti, tik jų nebūdavo taip gausu, mat žiemos būdavo šaltesnės.
Yra augalų, kurių grambuoliai vengia, tad juos galima sodinti „gynybai“.
Dabar dar porą savaičių grambuoliai skraidys, poruosis, vėliau patinai nieko nebeveiks, patelės sudės kiaušinėlius į dirvą ir baigs savo gyvenimą. Paplūdimiuose kol kas karkvabalių nėra – gelbėtojai sako, kad vis pučia vėjas nuo jūros, tačiau gali būti, kad po kelių savaičių vaizdas primins šį: prieš ketverius metus pliažuose nugaišusius ir labai dvokiančius karkvabalius teko išvežti tonomis.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
