Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Gedimino Almanto, papildomą skrydžių dažnį iš Vilniaus į Helsinkį pasiūlysiančiai „Finnair“ bus skirta 62 tūkst. eurų, o iš sostinės į Sankt Peterburgą papildomai skraidysiančiai „RusLine“ – 50 tūkst. eurų parama.
„Papildomi skrydžių dažniai iš Vilniaus į Helsinkį ir Sankt Peterburgą bus naudingi tiek siekiant išplėsti susisiekimo galimybes, tiek paskatinti atvykstančiųjų srautus. Helsinkyje yra vienas didžiausių Europos oro uostų, kuriame persėdus galima tęsti kelionę į tolimiausius pasaulio taškus. Na, o papildomas skrydis į Sankt Peterburgą prisidės prie tolesnės turizmo plėtros Lietuvoje, kadangi tai dar labiau išaugins mūsų šalies pasiekiamumą“, - kalba G. Almantas. Lietuvos oro uostų generalinis direktorius pažymi, kad šiuo metu iš Vilniaus į Helsinkį „Finnair“ lėktuvai kyla 18 kartų per savaitę, o „RusLine“ į Sankt Peterburgą keleivius skraidina penkis kartus per savaitę.
G. Almanto teigimu, remiantis nustatytomis taisyklėmis, ilgiausiai finansinė parama vienai oro bendrovei gali būti teikiama trejus metus ir per šį laikotarpį jos vertė negali būti didesnė kaip 200 tūkst. eurų. Gautas paramos lėšas bendrovės gali skirti rinkodarai, reklamai bei įsikūrimo oro uoste išlaidoms, kurias ji patirs pasiūlydama papildomus skrydžius arba pradėdama naują maršrutą.
2017 m. stiprėja tradicinės aviakompanijos Lietuvoje
2016 m. naujų maršrutų rėmimui ir papildomiems skrydžių dažniams iš viso buvo skirta 800 tūkst. eurų. Tarp paramos gavėjų buvo tokios oro linijų bendrovės kaip „Turkish Airlines“, „Adria Airways“, „Belavia“, „Ukraine International Airlines“ bei „Ryanair“. Parama leido atsirasti papildomam skrydžio dažniui iš Vilniaus į Stambulą bei iš Palangos į Minską. Be to, keleiviams buvo pasiūlytos ir dvi naujos kryptys iš Palangos – į Glazgą bei Kijevą. Pasak G. Almanto, tai, kad maršrutų plėtros rėmimas atsiperka, rodo daug kartų pasiteisinusi Vakarų Europos ir Šiaurės šalių patirtis. „Kiekviena valstybė yra suinteresuota, kad atsirastų kuo daugiau papildomų skrydžių, nes jie suteikia impulsą visai ekonomikai. Be to, tai, kad suteikiama parama skrydžiams duoda rezultatus, matome ir savo rodikliuose, todėl galime teigti, kad nebesame šalis, kurią valdo vien tik žemų kaštų oro bendrovės: pirmąjį šių metų pusmetį tradicinių oro bendrovių siūlomų skrydžių vietų skaičius Lietuvoje augo žymiai sparčiau nei žemų kaštų oro bendrovių“, – teigia G. Almantas.
Jis pažymi, kad per pirmuosius šešis 2017 m. mėnesius trijuose Lietuvos oro uostuose tradicinės oro bendrovės pasiūlė 18 proc. daugiau vietų, o žemų kaštų oro bendrovės – 11 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu vidutinis orlaivių užpildymo rodiklis liko toks pats. „Lietuvoje ypač sparčiai auga verslo kelionių poreikis ir greičiau nei visoje aviacijos rinkoje didėja keleivių srautai, o tai neabejotinai prisideda prie gerėjančio orlaivių užpildymo rodiklio. Tai mato ir įvertina oro bendrovės, kurios Lietuvos rinkai siūlo vis daugiau naujų maršrutų arba papildomų skrydžių dažnių. Be to, ir patys nuolat dirbame su aviakompanijomis, derėdamiesi dėl naujų skrydžių krypčių“, - teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.
