Gyventojų nuotaikų bei planų kaitą atskleidė naujausio Lietuvos vartotojų tyrimo, kurį atliko komunikacijos planavimo agentūros „OMD“ ir „Danske Bank“, duomenys. Analizė rodo, kad ekonomiką optimistiškai vertinančių gyventojų skaičius išaugo beveik dvigubai. 19 proc. gyventojų mano, kad šalies ekonomika yra stipri bent iš dalies. 2012-aisiais tokių buvo 9 proc.
„Ekonominę situaciją lietuviai vertina geriau nei prieš metus. Nors tikinčių ekonomikos atsigavimu anksčiau buvo nedaug, per metus pesimistiškai vertinančių ekonominę situaciją sumažėjo trečdaliu, beveik tokia pačia dalimi padaugėjo vartotojų, situaciją vertinančių neutraliai. Taigi, gyventojų nuotaikos reikšmingai pasistūmėjo teigiama linkme“, – sakė Darius Gricius, „OMD“ vadovas.
Vertindami asmeninius savo finansus, vartotojai didesnių pokyčių nesitiki. Pusmečio perspektyvoms gyventojai vidutiniškai skiria 5,3 balo iš 10 – 53 proc. lietuvių mano, jog jų finansinė padėtis nesikeis, 25 proc. laukia blogėjimo, o 22 proc. tiki pagerėjimu.
Akcizas dujoms gali sukelti nedidelį šoką
„Vartojimo tendencijose matomas stabilumas, ir optimizmo ženklų išlieka nemažai. Darbo rinka dar nėra visiškai atsigavusi, tačiau šiemet tikimasi sulaukti spartesnio darbo užmokesčio augimo bei toliau mažėjančio nedarbo“, – sako Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Pasak V. Klyvienės, palankesnė vartotojams šiemet bus ir infliacijos dinamika, pirmą kartą po krizės ėmė kilti realusis, atsižvelgiant į infliaciją, darbo užmokestis – 2013 m. pirmąjį ketvirtį jis ūgtelėjo 2,1 proc.
Vis dėlto gyventojų nuotaikos keičiasi greičiau nei pinigų leidimo įpročiai – augantis gyventojų optimizmo vartojimo pokyčiai kol kas neatsispindi. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų (66 proc.) pinigus vis dar leidžia atsargiau nei įprastai, apie trečdalis (27 proc.) sako įpročių nekeitę, mažiau nei dešimtadalis (7 proc.) pinigus leidžia laisviau nei anksčiau. Tendencijos beveik nesikeitė, palyginti su situacija prieš metus.
V. Klyvienė pastebi, kad išduobės pagaliau išlips automobilių pardavėjai. Pasak jos, akcizas dujoms rinkoje gali sukelti šiokį tokį šoką ir kilstelėti daugumos produktų kainas.
„Įtampa darbo rinkoje išlieka. Tai lemia rezervuotą savo finansų vertinimą, taip pat taupymo galimybes. Netikrumas dėl ateities verčia kaupti finansinį „buferį“, – sakė analitikė.
Rinkoje vis dar jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl prognozuojama, kad tam tikrose srityse atlyginimai augs šiek tiek greičiau. Pastaruoju metu atlyginimai daugiausia augo ten, kur dirbama už minimalią algą.
Vyrai optimistiškesni
Tyrimas parodė, kad vyrai yra didesni optimistai nei moterys, geriau situaciją vertina ir jaunesni žmonės – jie dažniau linkę vertinti neutraliai nei neigiamai.
Optimistiškiau ekonominę padėtį, asmeninių finansų perspektyvas vertina bei vartojimo planus drąsiau puoselėja vyrai, 20–29 metų amžiaus gyventojai, gaunantys didesnes nei 2000 litų pajamas per mėnesį vienam šeimos nariui, taip pat didmiesčių gyventojai. Pesimistiškiau nusiteikusios moterys, 40–50 metų amžiaus gyventojai, gaunantys mažesnes nei 2000 litų pajamas per mėnesį vienam šeimos nariui, taip pat miestelių ir kaimų gyventojai.
„Jautriausia grupė yra vyresnio amžiaus žmonės. Trečdalis žmonių teigia, kad susilaiko nuo išlaidų atostogoms, 20 proc. žmonių taupo atsisakydami alkoholio. Naujausi duomenys rodo, kad vis mažiau žmonių taupo maisto sąskaita ir rečiau perka pigiausius maisto produktus“, – sakė D. Gricius.
Pasak jo, jaunimas mažiausiai atsargus tiek išlaidų, tiek ateities perspektyvų vertinimo atžvilgiu. „Patys optimistiškiausi yra jauni vyrukai iš didmiesčių. Konservatyviausiai ekonominę situaciją vertina vidutinio amžiaus namų šeimininkės“, – sakė D. Gricius.
Apie tyrimą:
Lietuvos gyventojų apklausoje 2013 m. gegužės mėnesį dalyvavo 938 respondetai, 2012 m. gegužę apklausta 917 respondentų. Vartotojų tyrimą nuo 2009 m. gegužės mėnesio du kartus per metus atlieka komunikacijos planavimo agentūra „OMD“.
