Lietuva yra suinteresuota, kad Europos Sąjunga ir Rusija pasirašytų naują strateginės partnerystės sutartį, tačiau nesieks jos bet kokia kaina - atsisakydama siekio įtraukti į Briuselio ir Maskvos derybų mandatą ES solidarumo energetinio saugumo sferoje klausimus, teigia Lietuvos diplomatas.
Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis BNS trečiadienį teigė, jog vadinamasis ES ir Rusijos derybų dėl strateginės partnerystės mandatas dar nėra patvirtintas, o Lietuva šiuo metu siekia, kad ES atstovai derybose būtų pasiruošę ginti šaliai svarbius Europos energetinio solidarumo aspektus.
„Turint omenyje 2010 metų Lietuvos energetikos kontekstą, mes manome, kad šie aspektai neturėtų likti nuošalyje. 2009-ųjų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę jėgainę, mes priklausysime tik nuo vieno vamzdžio - dujų vamzdžio iš Rusijos, o žinant, kas nutiko su naftos vamzdžiu, mūsų nuogąstavimai nėra be pagrindo“, - samprotavo Ž.Pavilionis.
2006-ųjų vasarą priėmus sprendimą „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonę parduoti Lenkijos kompanijai, Maskva uždarė naftos tiekimo vamzdyno „Družba“ atšaką į Lietuvą tvirtindama, kad ji esanti techniškai netvarkinga.
Diplomatas nesutiko su Rusijos ambasadoriaus Briuselyje Vladimiro Čižovo antradienį pasakytais žodžiais, jog Maskva norėtų, kad derybų procesas netaptų atskirų posovietinių Bendrijos šalių interesų įkaitu, nes šios šalys esą bando primesti tokią darbotvarkę, kuri turi mažai arba nieko bendro neturi su ES ir Rusijos santykiais.
„Negalėčiau sutikti, kad ES vadovautųsi tik senųjų narių interesais. Solidarumas yra šios organizacijos pagrindas, o Lietuva nėra vienintelė ES naujokė, turinti vienokių ar kitokių probleminių sričių santykiuose su Rusija“, - sakė URM atstovas.
Paklaustas, kaip vertina V.Čižovo užuominą, kad Rusija gali palaukti derybų, kol ES „subręs“, Ž.Pavilionis sakė nesuprantąs apie kokią brandą Maskva kalba organizacijai, vykdančiai savo tarptautinius įsipareigojimus.
Diplomato teigimu, derybos dėl ES ir Rusijos strateginės partnerystės prasidės tada, kai bus patvirtintas derybų mandatas, o jo patvirtinimas priklausys ir nuo Europos partnerių noro atsižvelgti į Lietuvai rūpimas sritis. Pasak Ž.Pavilionio, šios derybos gali prasidėti birželio pabaigoje Rusijoje turinčiame įvykti ES ir Rusijos viršūnių susitikime.
„Lietuva yra suinteresuota naujos kokybės santykiais su Rusija ES formate“, - konstatavo Ž.Pavilionis.
Lietuva kartu su Lenkija vetavo strateginės ES ir Rusijos partnerystės derybas 2006 metais.
Lietuva ir jos Baltijos kaimynės Latvija bei Estija yra vadinamos ES „energetinėmis salomis“, nes yra visiškai priklausomos nuo energijos išteklių tiekimo iš Rusijos, o elektros jungčių su Vakarų energetinėmis sistemomis projektai tebėra derybų ir stadijoje.
Energetinio saugumo problemų turi ir kitos Europos šalys, nes daugeliui jų energetiniai resursai - dujos ir nafta - tiekiami taip pat iš Rusijos.
Nuogąstaujama, kad Rusija savo monopolinę energijos išteklių tiekėjos padėtį gali naudoti politiniam spaudimui.
