Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį šventėme, regis, ir už rusiškus pinigus. Nacionalinis transliuotojas (LRT) baigiamajam šventės akcentui – Katedros aikštėje vykusiam koncertui „Tikime laisve“ – tesugebėjo pritraukti du didžiuosius rėmėjus: valstybinius „Lietuvos geležinkelius“ ir „Lietuvos dujas“. Šioje bendrovėje kiek daugiau nei trečdalį akcijų valdo Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“. O šokiai ir dainos Katedros aikštėje atsiėjo kiek mažiau nei 200 tūkst. litų. Kokią šios sumos dalį sudaro rėmėjų lėšos, o kokią – valstybinės, – neatskleidžiama.
Lietuviai šventės remti nenorėjo?
„Kai pamatėme, kad reikia padaryti didelį gerą renginį, o pinigų yra tiek, kiek yra, tai puolėme ieškotis rėmėjų, – pasakoja renginio „dirigentas“, LTV vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas, – Ieškojome, į ką galėtume kreiptis ir iš ko realu gauti pinigus. Pagalvojome, kad galbūt geležinkeliai turi, „Lietuvos dujos“ turi. Jie tikrai nepasisiūlė patys.“
Pasak prodiuserio, rėmėjų ieškojo visa renginio kūrybinė grupė: „Sėdėjome ir aptarinėjome, į ką būtų galima kreiptis. Išsiuntinėjome [pasiūlymus] į keletą įmonių, atsiliepė tos.“
A. Giržadas tikino nė nesusimastęs, iš ko imami pinigai, esą jo tikslas tebuvo suorganizuoti gerą renginį, o klausimai apie rėmėjus, jo žodžiais, tėra sąmoningas priekabių ieškojimas.
„Man reikėjo padaryti gerą renginį, jis įvyko. Ir politikos šiame reikale nėra. Jeigu jūs pradėsite ieškoti kokių smulkiųjų akcininkų, [„Gazprom“ valdo 37,1 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų – red. past.] tai čia bet kokioje įmonėje rasite galas žino ko. Nedarau politikos ten, kur jos nereikia, – aiškino prodiuseris ir tikino, jog buvo kviesta ir daugiau įmonių. – Nenorėčiau pasakyti, kurios neatsiliepė, nes bus traktuota, kad jie nepasižiūrėjo teigiamai į Lietuvą.“
Nemokamai nedainavo
Koncertui „Tikime laisve“ lėšų atriekė ir Vyriausybė. Kokią dalį koncerto sąmatos, kuri, A. Giržado teigimu, yra per 150 tūkst. ir mažiau nei 200 tūkst. litų, padengė du didieji rėmėjai, neatskleidžiama.
Kaip informavo LTV vyr. prodiuseris, visi koncerte dalyvavę atlikėjai gavo honorarus. Tokių, kurie būtų dainavę be jokio atlygio neatsirado. A. Giržadas sakė, jog atlikėjams mokėtų sumų honorarais vadinti gal net nereikėtų: „Tiesiog labdara pačiam žmogui neturi kainuoti.“
„Kai mes prašome padainuoti už dyką, jie [atlikėjai] valgyti turi už savus, atvažiuoti iš, tarkime, Šiaulių, Palangos, Klaipėdos už savus pinigus. Mokėjome tiek, kad jiems apsimokėtų kelionė, nekainuotų tos dienos išlaidos. Tai buvo tokie simboliniai honorarai“, – sakė koncerto prodiuseris.
Kaip pavyzdį jis pateikė 500 litų honorarą, tačiau konkretaus atlikėjo neįvardijo. Kitiems gi pinigai buvo skirti dainos įrašymui: Marijonui Mikutavičiui buvo apmokėta studijos nuoma, Gyčiui Paškevičiui, prodiuserio teigimu, taip pat.
Svarbu tinkami pavadinimai
Audrius Siaurusevičius, LRT generalinis direktorius sakė nežinąs, kodėl didžiausiai rėmėjais tapo būtent dvi minėtos bendrovės ir nieko bloga tame neįžvelgė.
„Matyt, jiems patiko, tai ir parėmė. Dažnai juk remia. Į tai žiūriu tik teigiamai. Dabar – bet kokie pinigai yra brangūs, – kalbėjo LRT vadovas.
A. Siaurusevičius tikino, jog jokiais asmeniniais ryšiais čia nebuvo pasinaudota, o gauta parama – atsitiktinė.
„Tiesiog pardavėme rėmimą. Man labiausiai patinka, kad abiejuose pavadinimuose yra žodis Lietuva. Man tai atrodo tai normalu ir netgi sveikintina, kad verslas nelieka abejingas dvidešimtmečiui“, – komentavo A. Siaurusevičius.
Regi chaosą ir aplaidumą
„Nepriklausomybės jubiliejus minėtas chaotiškai, laisvai tautai taip elgtis tiesiog nedera“, – visuomenininkas, „Piliečių santalkos“ lyderis Darius Kuolys sako, jog dauguma Kovo 11-osios renginių organizuoti aplaidžiai, nebuvo klausiama visuomenės nuomonės.
„Galima buvo pakviesti daug lietuviško verslo, kuris, kad ir krizės sąlygomis, tačiau yra atsiradęs tik dėl nepriklausomybės. Ir tai Lietuvos verslininkai supranta. Buvo šnekėta, matyt, tik su dviem monopolininkais. Nežinau, ar buvo kreiptasi į kitus. Jeigu būtų, neabejoju, kad nemaža dalis jų turėjo prisidėti“, – spėjo visuomenininkas.
Pasak D. Kuolio, tai tik parodo organizatorių neapsižiūrėjimą.
„Derinant renginius procese visuomenė nedalyvavo. Ji organizavosi kas kaip: ar tai nacionalistinio jaunimo eisena, ar K. Čilinsko judėjimas. Tenka pasakyti: valstybės šventė tautos susitelkimo diena netapo“, – apibendrino kultūrologas.
Kas yra rusiški pinigai?
„Jei keltume klausimą, ar tai rusiški pinigai, tą galime pasakyti ir apie daugiau bendrovių: pavyzdžiui, dėl „Lietuvos ryto“ ar „Mažeikių naftos. Nemanau, kad tai kokia didžiulė problema“, – komentavo politikos apžvalgininkas, LRT Tarybos narys Artūras Račas.
Jis nesiėmė spėlioti, kodėl dviem didžiausiais koncerto „Tikime laisve“ rėmėjais tapo būtent „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Lietuvos dujos“ – esą yra pernelyg mažai informacijos.
„Ar tai keista? Nežinau. Juk „Lietuvos dujų“ bendrovės vadovas lietuvis. Be to, bendrovė registruota Lietuvoje, veikia pagal mūsų įstatymus“, – sakė A. Račas.
Pašnekovas pasiūlė pagalvoti, ką apskritai galime vadinti rusiškais pinigais: „Tarkime, bendrovė „Linava“: kompanija didelius srautus produkcijos į Rusija nukreipia. Arba pienininkai, kurių pagrindiniai prekybos srautai taip pat į Rusiją.“
Balsas.lt primena, jog pastaruoju metu Rusijos pinigai noriai siūlosi ką nors remti Lietuvoje ir priimti tokias dovanas vis mažiau baidomasi. Rusiškomis dujomis prekiaujanti tarpininkė UAB "Dujotekana" nesunkiai įkalbėjo didmiesčių savivaldybes (dvi iš jų valdomas Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų) vėl uždegti amžinąją ugnį reokupuojant Lietuvą žuvusiems sovietų kariams. Rusai siūlosi remontuoti ir sovietus šlovinančias skulptūras ant Vilniaus Žaliojo tilto.
