Lygiai prieš du dešimtmečius, gegužės 14-ąją, Europos Taryba pirmoji atvėrė duris nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai ir padėjo jaunai šaliai įgyvendinti esmines demokratijos, įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos standartus įtvirtinančias reformas.
Su narystės prašymu į seniausią tarpvyriausybinę Europos organizaciją, savo veiklą grindžiančią Europos žmogaus teisių konvencija ir siekiančią Senajame Žemyne sukurti bendrų demokratinių ir teisės principų erdvę, Lietuva kreipėsi vos atgavusi nepriklausomybę.
1991-ųjų rugsėjį Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Lietuvos parlamentarams suteiktas specialiojo svečio statusas, o Seimui 1993 m. ratifikavus steigiamąją Europos Tarybos Londono sutartį, Lietuva tapo pilnateise šios organizacijos nare.
Tapdama ET nare Lietuva įsipareigojo prisijungti prie svarbiausių tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių įstatymo viršenybės, žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos principų įgyvendinimą.
Per du narystės dešimtmečius Lietuva prisijungė prie daugumos pagrindinių ET konvencijų ir tapo aktyvia organizacijos nare, išskirtinį dėmesį teikiančia esminių Europos Tarybos propaguojamų principų sklaidai demokratijos dar tik siekiančiose šalyse.
Narystės Europos Taryboje dvidešimtmetį Lietuva mini kartu su Estija ir Slovėnija.
