Norinčiųjų studijuoti dainavimo, aktorystės ar režisūros niekada netrūksta, pastebi jubiliejų švenčiančios Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojai.
Vienintelė Lietuvoje aukštoji universitetinė menininkus rengianti mokykla – Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – gyvuoja 75-erius metus. Balandžio 14 d. Vilniaus kongresų rūmuose įvyks iškilmingas Akademijos jubiliejaus paminėjimas.
75 metai – graži jaunystė
LTMA rektorius Eduardas Gabnys sako, kad aukštesnioji muzikos mokykla Lietuvoje „negalėjo atsirasti lygioje vietoje“. „XX amžiaus pradžioje veikė keletas muzikos mokyklų, tačiau jos neturėjo aukštosios mokyklos statuso, kurio poreikis buvo didelis. Kvalifikuoti muzikai aukštojo mokslo buvo priversti siekti užsienyje: Sankt Peterburgo, Varšuvos, Leipcigo, Maskvos konservatorijose“, – LTV laidoje „Kultūra“ kalbėjo E. Gabnys.
Jis pabrėžė, kad lemtinga data buvo 1933 m. vasario 7 d. Tą dieną Kauno muzikos mokykla buvo reorganizuota į aukštąją mokyklą – Kauno konservatoriją. Pirmuoju rektoriumi tapo kompozitorius Juozas Gruodis. „Prie kompozitoriaus J. Gruodžio pavardės reikėtų paminėti dar vieno mūsų iškilaus muziko Juozo Naujalio pavardę. Jis savo veikla taip pat prisidėjo prie profesionalios mokyklos įkūrimo“, – papildė Povilas Gylys, LTMA prorektorius.
Rektorius E. Gabnys Akademijos istorijoje išskiria ir 1949-uosius, kada buvo sujungtos dvi šalyje veikusios konservatorijos – Vilniaus ir Kauno.
Akademijos rektorius, paklaustas, ar Lietuvos muzikos ir teatro akademija, palyginus su kaimyninėmis valstybėmis, įkurta anksti ar vėlai, sako, kad poreikis įkurti aukštąją muzikos mokyklą iškilo anksčiau, tačiau sąlygų įkurti nebuvo. „Ryškiausiai matytųsi palyginus su Vilniaus universitetu. 75 metai mūsų akademijai yra graži jaunystė. Panašiai kūrėsi ir Latvijos konservatorija. Bet, tarkim, Maskvos P. Čaikovskio konservatorija yra beveik dvigubai vyresnė“, – lygina E. Gabnys.
„Dar mums reikšmingi yra 1992-ieji, kada Lietuvos valstybinė konservatorija buvo pavadinta Lietuvos muzikos akademija. Prieš ketvertą metų tapome Lietuvos muzikos ir teatro akademija – tai pilniau atspindi mūsų studijų turinį“, – sako E. Gabnys.
Svarbiausia – gimti menininku
LMTA Vaidybos ir režisūros katedros vedėjas Vladas Bagdonas pastebi pagyvėjimą akademijos gyvenime. Jis sako kiekvienais metais besidomintis, kiek yra norinčių studijuoti vaidybą ir režisūrą, ir teigia, kad norinčių yra labai daug.
LMTA Dainavimo katedros vedėjas Virgilijus Noreika, paklaustas, ar galima būtų teigti, kad menininko profesija yra prestižinė, sako, kad menininko profesija visada tokia ir buvo. „Tik pirmiausia reikia menininku gimti“, – pabrėžia jis. V. Noreika pastebi, kad akademija keičiasi pagal visuomenės poreikius. „Akademija prisitaiko prie reikalavimų, kuriuos atneša gyvenimas“, – kalba laidos pašnekovas. Jis taip pat pastebi, kad norinčiųjų studijuoti dainavimo niekada netrūksta ir susidomėjimas yra nemažas.
Prorektoriaus P. Gylio teigimu, jauni žmonės labiausiai domisi aktorystės ir režisūros studijomis. „Čia konkursai didžiausi“, – sako jis.
Domisi lietuviškąja mokykla
P. Gilys pastebi, kad akademija, palyginti su kitomis Europos aukštosiomis mokyklomis, yra nedidelė. „Keturiuose fakultetuose studijuoja 1110 studentų“, – skaičiuoja jis ir pabrėžia, kad tai yra moderni, lanksti aukštoji mokykla, prisitaikanti prie įvairių iššūkių.
Pasak V. Noreikos, lietuviškoji muzikavimo mokykla, turinti itin gilias šaknis, traukia kitų valstybių žmones – į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją mokytis dainuoti atvyksta studentai iš įvairių Europos šalių.
V. Bagdonas mena, kai prieš keletą metų Lietuvoje viešėjo teatro mokyklų iš Skandinavijos rektoriai ir prorektoriai. „Jie sakė, kad juos domina trys mokyklos: rusiškoji, lenkiškoji ir lietuviškoji vaidybos ir režisūros mokyklos“, – pabrėžia V. Bagdonas.
„Menininkui kartais maža Lietuvos scenos, jam reikia platesnės auditorijos. Mūsų absolventai sėkmingai konkuruoja pasaulinėje rinkoje. Na, o turimų mūsų orkestrų, teatrų skaičius byloja, kad esame iš tiesų aukštos muzikinės kultūros šalis“, – įsitikinęs LMTA rektorius E. Gabnys.
