Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos Daliai Emilijai Dilytei-Staškevičienei už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“ bei Dariui Staliūnui už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“.
Fizinių mokslų srityje apdovanoti Darius Abramavičius už darbų ciklą „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą“ bei Valdemaras Razumas ir Gintaras Valinčius už darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas“.
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premija skirta Algirdui Augustaičiui už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai globalios kaitos sąlygomis“.
Technologijos mokslų srityje premijos laureatais tapo Rymantas Jonas Kažys ir Liudas Mažeika už darbų ciklą „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms“.
Pasak Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininko prof. Jūro Banio, pagrindinis premijas gavusių darbų išskirtinumas – jų tarptautiškumas.
„Jie išsiskiria tuo, kad yra palikę pėdsaką ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulio moksle. Jie cituojami, žinomi, jie vertinami ne tik, liaudiškai kalbant, mūsų kieme, mūsų kaime, bet ir plačiau“, – BNS sakė J.Banys.
šiemet paskirtos ne visos septynios galimos, o šešios premijos. Pasak J.Banio, Lietuvos mokslininkai yra aukšto lygio, tačiau būna geresnių metų, būna ir tokių, kai aukščiausius kriterijus atitinkančių darbų patiekiama mažiau.
„Paskirtos šešios premijos vietoje galimų septynių. Mūsų mokslininkai yra geri, tačiau darbai praeina keletą filtrų, ir, matyti metai iš metų, būna geresnių metų, būna blogesnių metų. Analogiją pasakyčiau, kaip Lietuva yra krepšinio šalis, visi žaidžia krepšinį, ir lietuvių jaunimo rinktinė vienais metas būna labai stipri, kitais metais silpnesnė, bet žiūrint į bendrą lygį tikrai, manau, (lygis) yra labai aukštas“, – sakė J.Banys.
Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Šiemet į Lietuvos mokslo premijas pretendavo 24 darbai, pranešė LMA.
Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse.
Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir diegiant naujausias technologijas. Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau kaip prieš metus iki dokumentų premijai gauti pateikimo komisijai.
