Nors bendroji jaunimo politika vadinama prioritetine sritimi, o besimokančio balsavimo sprendimus, jaunimo aktyvumo skatinimas reglamentuojamas LR Švietimo ir mokslo įstatyme, jaunimo politinio dalyvavimo lygis išlieka labai žemas.
„Lietuvos visuomenė politiškai yra pasyvi, ypač lyginant su Vakarų Europos šalimis. Rinkėjų pasyvumas ypač ryškus Europos Parlamento rinkimuose. 2009 m. į juos atėjo mažiau nei 21 proc. visų Lietuvos rinkėjų, o jaunimo dalyvavimas tesiekė 12 proc. Akivaizdu, kad politinis pasyvumas yra auganti problema mūsų šalyje“, – pabrėžia Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto (VPAI) direktorius Algis Krupavičius.
Tikslas – suprasti politiką
Vienas iš gerųjų pavyzdžių pasaulyje, skatinant jaunimo politinį aktyvumą, yra vietos ir nacionalinius rinkimus imituojantys mokinių rinkimai. Tokie rinkimai Norvegijoje rengiami nuo 1989 m. ir juose dalyvauja apie 70 proc. šalies moksleivių. Panašūs renginiai vyksta JAV, Jungtinėje Karalystėje.
LR Švietimo ir mokslo ministerijos ir KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto rengiamo projekto „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“ tikslas – ugdyti jaunų žmonių gebėjimą argumentuotai priimti balsavimo sprendimus, pasiremiant viešoje erdvėje prieinama informacija apie rinkimus ir kandidatus. „Mokiniams tokie rinkimai padeda suprasti, kaip veikia politika, kaip pasirinkti tarp skirtingų partijų ir kandidatų. Tikimės, kad Lietuvoje pradedamas projektas bus ilgalaikis ir padės moksleiviams geriau pažinti politikos pasaulį“, – sakė politologas A. Krupavičius.
Socio-edukacinio projekto rengėjai tikisi, kad įgytos žinios ir patirtis paskatins vyresniųjų klasių moksleivius, kurie bus sulaukę pilnametystės ir turės balsavimo teisę, pasinaudoti ja ir atlikti savo pilietinę pareigą per gegužės 22–25 d. vyksiančius EP rinkimus.
Vyks diskusijos, konkursai ir rinkimai
Pirmasis projekto renginys – nacionalinė pamoka „Europos Parlamentas: veikla, atstovai, galimybės“ – įvyks kovo 21 d. ir bus tiesiogiai transliuojama internete. Visos Lietuvos mokyklos kviečiamos prisijungti ir ją stebėti. Transliacijos nuoroda bus patalpinta tinklalapyje ktu.edu/shmmf/turinys/moksleiviu-rinkimai
Moksleiviai taip pat kviečiami dalyvauti esė ir klausimų EP kandidatams konkursuose. Esė konkursui „Kas yra geras pilietis?“ reikia pateikti iki balandžio 14 d., klausimus Europos Parlamento kandidatams – iki balandžio 25 d. e. paštu [email protected], nurodant savo vardą, pavardę, klasę ir mokyklą. Balandžio 28 d. vyks nacionalinė diskusija „Ką gali Europos Parlamentas? arba Kodėl aš turėčiau balsuoti?“, balandžio 30 d. – „Kaip man pasirinkti kandidatą?“. Debatų metu diskutuos Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų atstovai, o moksleiviai galės užduoti juos dominančius klausimus tiesiogiai arba teletiltu.
Gegužės 3–4 d., imituodami tikruosius EP rinkimus, moksleiviai internetu balsuos už jiems artimą partiją. Balsai bus suskaičiuoti ir rinkimų rezultatai viešai paskelbti.
Rinks savivaldybes ir Seimą
Projektas „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“ pradeda socio-edukacinių projektų ciklą „Moksleivių rinkimai“. Ilgalaikėje perspektyvoje siekiama skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą šaliai svarbiuose rinkimuose, gilinant moksleivių žinias ir domėjimąsi politiniais valstybės procesais.
2015 m. planuojamas projektas „Moksleiviai renka savivaldybių tarybų narius“, 2016 m. – „Moksleiviai renką Seimo narius“.
Mokinių dalyvavimas šiame projekte suprantama ir patrauklia jiems forma atskleis rinkimų esmę ir padės suprasti rinkimų procesą. Tokiu būdu, parodant rinkėjo pareigos svarbą, laipsniškai bus formuojamas įprotis dalyvauti rinkimuose. Rinkimai mokyklose ugdo mokinių pilietiškumą. Tai geras instrumentas atvesti pirmąkart balsuosiančius piliečius prie balsadėžių. Skatinamas jaunų žmonių politinis interesas ir įsitraukimas.
ŠMM ir KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto įgyvendinamo projekto partneriai yra EP Informacijos biuras Lietuvoje, VšĮ „Europos namai“, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, KTU Europos institutas.
