Šiuo metu Lietuvoje studijuoja apie 59 proc. merginų ir 41 proc. vaikinų. Skirtumas pradinėje mokslo stadijoje tarp priešingų lyčių akivaizdus, tačiau vėliau situacija apsiverčia aukštyn kojomis. Mat aukštas pareigas mokslo institucijose užima net (apytiksliai) 86 proc. vyrų ir tik likęs septintadalis pozicijų atitenka moterims.
Todėl susirūpinta, kad Lietuvoje moterims būtina sudaryti lygias sąlygas, jog jos galėtų tinkamai varžytis su vyrais dėl aukštų pozicijų įvairiose mokslo srityse. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas pabrėžė, kad moterų mokslininkių labiausiai trūksta fizinių ir technologinių mokslų srityse.
„Minėtose srityse jaučiamas skirtumas tarp lyčių yra didžiausias. Bet turime aiškiai pasakyti, kad minimi skaičiai panašūs tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse. Moterų dirbančių aukštose pozicijose skaičius ES šalyse svyruoja nuo 10 iki 20 proc. Geriausiais rodikliais, kalbant apie moterų padėtį, gali pasigirti Skandinavijos šalys – Norvegija, Švedija, Suomija“, - pasakojo V. Razumas.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys antrino kolegai V. Razumui, teigdamas, kad daugelyje sričių norint suskaičiuoti moteris mokslininkes pakaktų vienos rankos pirštų.
„Iš vienos pusės, pagal moterų skaičių moksle kartu su kaimynais latviais esame dvi pirmaujančios valstybės visoje ES. Kasmet dalijamės su jais pirmosiomis pozicijomis. Tačiau šiuo atveju kalbame apie bendrą situaciją, kai skaičiuojamos visos užimamos pozicijos. Deja, kaip jau minėta, pažvelgus į užimamas aukštas pareigas viskas yra priešingai“, - apgailestavo A. Žalys.
ŠMM susirinkę specialistai atkreipė dėmesį, kad daugiausia su problemomis moterys susiduria dėl įsišaknijusių stereotipų ir taip vadinamų „nematomų barjerų“. Pavyzdžiui, moteris pretenduoja į tam tikras pareigas ir padaro tai, kas būtina, tačiau konkurso eigoje pasikeičia sąlygos, kurios pretendentei užveria kelią.
Kalbant apie moterų teises buvo prisimintas taip vadinamas sunkmečio laikotarpis. Mat būtent tada padaugėjo moterų skundų, kurios jautėsi engiamos darbdavių. Itin jautri sritis buvo susijusi motinystės atostogomis. Tuomet padaugėjo moterų, kurios tvirtino, kad jas atleido iš darbo, nes šios pranešė, jog susilauks vaiko.
Balsas.lt primena, kad prieš porą metų Lietuvos mokslo srityje dirbo apie 18,5 tūkst. darbuotojų. Iš šio skaičiaus net 54 proc. sudarė moterys. Tačiau gerokai daugiau vyrų nei moterų iš minėto skaičiaus buvo įgiję mokslo laipsnį.
