Juvelyrė Jurga Gusarovienė saugo išskirtinį deimantą, kurį neseniai užsakė, nes atsirado susidomėjusių jį įsigyti. Jei šis tviskantis brangakmenis suvilios pirkėją, piniginę jis paplonins daugiau kaip penkiasdešimčia tūkstančių eurų, o kur dar pats žiedas, gamybos kaina ir pridėtinės vertės mokestis. Prabangūs papuošalai pinigų nestokojančius žmones esą masina vis labiau.
„Kad būtų kokybiški, gražūs, didesni. Jeigu prieš kažkiek metų iki karato, dabar karatas ir daugiau. Tai, kas turi išliekamąją vertę. Tai labai matosi, tikrai“, – sako juvelyrė Jurga Gusarovienė.
Ji pasakoja, kad papuošalų su deimantais, smaragdais, safyrais ar rubinais turtingi lietuviai pradėjo dairytis būtent per pandemiją. Kartais perka tiesiog užsukę iš gatvės, be didesnių apmąstymų.
„Jie turi namus, viską susipirkę, jie mėgaujasi gyvenimu tiesiog“, – tęsia J. Gusarovienė.
Kaip ir auksą, deimantus tautiečiai laiko investicija, kuria dar ir galima puoštis.
„Rūbų neprisipirksi, batų, o čia yra daiktas, kurį gali prireikus parduoti, jis neužima daug vietos. Galų gale, estetinis vaizdas“, – teigia juvelyrė.
Brangi rankinė ar automobilis nuvertės, o brangakmeniai, kaip sufleruoja pats žodis, tik brangs.
„Gražus smaragdas, karatas birželio mėnesį kainavo 1000–1200 eurų, geros kokybės, ne rinktinis, bet tikrai gražus, kokybiškas. Tai dabar 2000–2500 eurų ir daugiau už karatą“, – tikina J. Gusarovienė.
O daliai visuomenės tokios sumos jokio įspūdžio nė nepadarytų.
Vidutiniškai po 10 tūkst. eurų kasdien uždirba maždaug 130 lietuvių. Pernai visi kartu jie uždirbo 470 mln. eurų pajamų. Tyrimų bendrovės „Euromonitor“ Ekonomikos skyriaus vadovė aiškina, kad turtus tokiems žmonės suneša tikrai ne vien atlyginimas.
„Jeigu žmogus turi daug turto, jei jis protingai investuotas, tai gali sukelti didelę grąžą. Iš kitos pusės, 2020 metai buvo itin palankūs tokiems dalykams, nes buvo nestabilumas ir labai daug galimybių investuoti“, – teigia „Euromonitor International“ atstovė Indrė Čėsnienė.
Indrės Čėsnienės teigimu, pernai turto bent už milijoną JAV dolerių, arba 850 tūkstančių eurų, turėjo maždaug 4000 lietuvių. Tiesa, tam gali užtekti keleto ar net vieno prabangaus būsto sostinėje. Multimilijonierių, kurių turto vertė viršija penkis milijonus dolerių, 2020-aisiais Lietuvoje buvo maždaug 430. Visgi šiemet turtingiesiems aitvarai buvo dar dosnesni, turto vertę didina ir sparčiai augančios nekilnojamojo turto kainos.
„Šie metai baigsis ir mes turėsim apie 500 žmonių Lietuvoje, kurie turės 5 ir daugiau milijonų JAV dolerių turto“, – sako I. Čėsnienė.
Tiesa, kompanijos „Orion“ vadovas mano, skaičiai dar didesni, tik dalis turtuolių nevaldo žinomų įmonių ir į viešą statistiką nepakliūva.
„Dažniausiai tai vyras, kuriam yra 50 ir daugiau metų ir jis turi bent milijoną laisvų pinigų, kuriuos gali skirti investavimui. Tokių asmenų, manau, tikrai yra keli tūkstančiai Lietuvoje“, – komentuoja „Orion“ vadovas Alius Jakubėlis.
Populiariausia investicija visų sluoksnių gretose išlieka nekilnojamasis turtas.
„Dar labai populiaru skolinti pinigus. Jei anksčiau skolindavo giminaičiams, draugams, pažįstamiems, tai skolinimasis yra įvairiems projektams, kur sumos gali būti ir milijonas, ir 5 milijonai“, – tęsia jis.
Tiesa, milijoną dolerių ne turto, o pajamų uždirba jau gerokai mažiau – kelios dešimtys lietuvių. Bendros jų pajamos siekia 40–60 milijonų eurų. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad šaliai būtų naudinga dar daugiau milijonierių.
„Būtų gerai, kad turėtume, nes gyventume geriau. Gautume, kad žmonės sumoka dešimtis ar šimtais kartų daugiau mokesčių, kurie nukreipiami mums aktualioms sritims – mokytojams, policininkams ir visuotiniam srautui“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Su tuo nesutiktų kairiųjų pažiūrų atstovai, nuolat raginantys turtuolius labiau apmokestinti. O štai moterų milijonierių Lietuvoje vis dar nėra daug ir dažniausiai turtą jos paveldi. Apskritai milijonierių paveldėtojų mūsų šalyje irgi nedaug, turtai paprastai susikaupia iš sėkmingo verslo ir investicijų. Tačiau didžioji dalis tautiečių nei apie santaupas, nei investicijas negalvoja, net jei ir turi tam galimybių.
„Tai yra finansinė savižudybė“, – sako M. Dubnikovas.
Taip gyvenant esą liks tik pavydėti apsukresniems tautiečiams.
„Žmogus, kuris gauna atlyginimą ir jį išleidžia nuo algos iki algos, natūralu, jis pasmerktas taip gyventi visą gyvenimą, jeigu nepakeis požiūrio. Kiekvienas žmogus, kuris gauna atlyginimą, mažiausiai 10 proc. turėtų atsidėti“, – tęsia ekonomistas.
Visoje Europoje milijonierių yra du procentai.