Kad būtina paskelbti visų dvasininkų, kada nors bendradarbiavusių su KGB, pavardes, mano 52,9 proc. respondentų. Labiausiai dvasininkų praeitis rūpi jauniems respondentams, tuo tarpu vyresni apklausos dalyviai atsargiau vertina galimybę pagarsinti kunigų praeitį.
Tačiau Lietuvos didmiesčių gyventojai nelinkę bausti ir smerkti su sovietiniu saugumu bendradarbiavusių dvasininkų: 42 proc. sako, kad paaiškėjus tokiems faktams niekaip nereikėtų reaguoti į tokius dvasininkus arba tiesiog bažnyčiose jiems suteikti mažiau reikšmingas pareigas. 26 proc. sako, kad tiesiog užtektų pagarsinti, kad jie bendradarbiavo, o 17,9 proc. pasisako už tai, kad tokius dvasininkus reikėtų nušalinti ar atstatydinti iš kunigų, 14 proc. apklaustųjų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai iš viso nelinkę kreipti dėmesio kunigų praeities skaidrumui - 39,1 proc. respondentų teigia, kad jiems einant išpažinties nėra svarbi nuodėmes išklausančio kunigo praeitis.
Dar apie pusė visų respondentų sako, kad pastarųjų septyniolikos nepriklausomybės metų doras ir sąžiningas kunigų darbas visiškai atperka jų kelerių ar keliasdešimties metų kolaboravimą.
Iš kitos pusės apie trečdalis didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų linkę manyti, kad tėvynės išdavimui senaties termino nėra ir su KGB bendradarbiavusiems dvasininkams negali būti atleista jų praeitis.
Lenkijoje įsisiūbavus aukštų Katalikų bažnyčios hierarchų, bendradarbiavusių su KGB, skandalui, Lietuvoje irgi viešai prabilta, kad kas dešimtas kunigas taip pat skundė ar turėjo kitokių įsipareigojimų ir ryšių su šia slaptąja sovietų tarnyba.
REKLAMA
