„Mūsų specialistai išsakė pasiūlymus ir nuomonę ministerijų atstovams, ką turėtume padaryti, kad suvaldytume potvynį ir jo daromą žalą. Ne visų ministerijų atstovai atvyko. Nebuvo žemės ūkio ministerijos atstovų, tačiau su jais bei su aplinkos ministerijos atstovais šiuo klausimu susitiksime vasario 14 dieną, Vilniuje.
Susitikime dalyvavę aplinkos, susisiekimo ministerijų bei kelių direkcijos atstovai negalėjo duoti atsakymo, kokiu lygmeniu problemas būtų galima spręsti bei kaip numatyti lėšas,“ - tv3.lt teigė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
Būtina valyti upes
Pagrindinė problema, kurią specialistai išdėstė valdžios atstovams, tai jog į pamarį suteka visi šalies vandenys. Upių vagos užterštos, žiotys seklėja. Tad jei nebus valomos, vanduo ir toliau tvins į aplinkines teritorijas. Nuo šių įsisenėjusių problemų neišgelbės net pastatyta estakada.
Pasak vietinės vadžios atstovų, būtina tartis dėl Nemuno, Atmatos ir kitų upių valymo bei gilinimo. Taip pat ir dėl kuršių marių, kuriose vandens lygis kyla.
„Mes siūlėme, kad reikia išvalyti dalį Atmatos ir Nemuno upių, kur susidaro ledo sangrūdos. Tas vietas mes jau daug metų matome. Kai ledai susikaupia, vanduo teka į laukus ir link mūsų gyvenviečių. Kitų upelių išvalymas taip pat svarbus,“ - aiškino V. Pozingis.
Šilutės rajono valdininkai tikina, jog apie šias problemas kalbama jau dešimtmetį, tačiau aktyvių veiksmų – niekas nesiima.
„Yra nemažai klausimų, kaip tie darbai galėtų pajudėti? Mes daug metų diskutuojame susitikę, tačiau ministerijų atstovai vienas nuo kito darbus nusimeta. Aiškina, jog negali imtis veiksmų dėl lėšų trūkumo, nežino iš kur jų gauti, kas galėtų darbus finansuoti. Yra ir daug trukdžių bei reikalavimų dėl saugomų teritorijų,“ - teigė V. Pozingis.
Anot pašnekovo, potvynio žala nebeatlyginama.
„Patirtų nuostolių niekas mums neatlygina. Anksčiau bent buvo numatyta suma potvynio padarytai žalai. Pernai prašėme kelių sutvarkymui po potvynio skirti apie porą tūkstančių – negavome, šiemet vėl ne. Dabar mes suformuosime prašymus atskiroms ministerijoms, ko mes prašome, ką mes siūlome ir ką reikėtų padaryti, kad tas potvynis sumažėtų ir jo daroma žala,“ - tikino V. Pozingis.
Kiekviena diena verta knygos
Savaitgalį ledų sangrūdoms išėjus iš Atmatos upės, po truputį vandens lygis Šilutės–Rusnės kelyje krenta. Automobiliai per apsemtą kelio ruožą pradėti kelti antradienio ryte. Prieš tai, kai vandens lygis viršijo 80 centimetrų,
Rusnės gyventojai pasakoja, jog užėjus potvyniui kiekviena diena verta knygos.
„Jeigu galėčiau aprašyti, tai kiekviena diena būtų kaip atskira knyga. Nes normalaus gyvenimo nebelieka potvynio metu. Nuolat turime galvoti, ką darytume, jeigu atsitiktų tas ar anas. Pavyzdžiui, sekmadienį, tik papasakojau, kad viskas gerai, kol kas ramu, sulaukiau moters skambučio. Ši atėjo aplankyti kaimynės. Pastaroji, senutė apie 74 metų, blogai jautėsi, sukilo aukšta temperatūra, ją ėmė pykinti ir ji nualpo. Štai ir pavyzdys, kai tu nežinai, kas bus,“ - pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
„Kiekvieną dieną kažkas nutinka. Jau nuo senų laikų, jeigu tik prasidėdavo potvynis, tai iš parduotuvės visų pirma dingdavo cukrus, miltai, druska ir degtukai. Ne dėl to, kad namie nieko neturi, bet suveikia savisaugos instinktas, juk nežinai kiek tai užtruks – savaitę ar ilgiau,“ - sakė D. Drobnienė.
Visą savaitę, kai vandens lygis ant kelio viršijo 80 centimentrų, žmones kėlė į pagalbą atskubėję kariškiai su vikšrine amfibija. Tačiau ne visi norintieji ten tilpo. Ūkininkai, verslininkai patyrė didžiulius nuostolius.
„Kartą visi moksleiviai nebetilpo ir amfibija išvažiavo. Į kitą kėlimą jie vėl atbėgo ir vėl netilpo. Sako supraskite mes jau visą savaitę taip pamokas lankom – tai ateinam, tai neateinam. Mokytojai pyksta, o mums atsiskaityti už praleistas pamokas reikės. Ūkininkai ateina ir klausia, kaip pieną perkelti. Kitas žmogus prekiaujantis gėlėmis sako, jog į Kauną jam atvežti gėlių daigai ir jei tučtuoja nepasiims patirs didžiulius nuostolius. Keista, jog gyvendami XXI amžiuje, tokiom problemom reikia savo gyvenimą apkrauti,“ - guodėsi D. Drobnienė.
Baiminasi pavasarinio potvynio
Nerimo rusniškiai netrūksta ir šiandien. Nors automobilių kėlimas jau atnaujintas.
„Šiandien, kai atidarytas mašinų perkėlimas, tai dar nieko. Bet tai nereiškia, kad jau viskas baigėsi. Neaišku kaip bus, visas vasaris dar prieš akis. Ką duos visa Lietuva, tą mes privalėsime paimti, o upių vagos nevalytos, seklumos visur, vien dėl to užsikiša upės. Ledai jie nestori, jeigu upių vagos bus nevalomos ne tik mes skęsime, Juknaičiai, Saugų seniūnijoje bei Kintuose jau taip pat kyla problemų,“ - aiškino D. Drobnienė.
Anot moters, būtent ši nežinomybė labiausiai ir vargina, kai negali žinoti bei planuoti savo laiko. „Psichologiškai sunku, įtampa, sustoja visas gyvenimas. Negali planuoti nieko. Nei vizito pas gydytojus, nei kelionių, nei pramogų. Mes jau nuo 2017 metų sausio pradžios iki kovo 24 buvome apsemti. Dabar nuo spalio vidurio apsmemti, tai labai psichologiškai išvargino. Juk net ir dabar automoboliai keliami tik iki 22 valandos, vėliau – tik specialusis transportas, - sakė Rusnės seniūne.
Anot moters skaudu ir tai, jog potvynio metu patirtų nuostolių niekas neatlygina.
„Jeigu mūsų žmonės rinktų dokumenus, kiek jie yra patyrę nuostolių, skaičiai nustebintų. Įsivaizudokit, paprastas pavyzdys, kai dabar ant kelio liks 15 centimetrų vandens, bus nutrauktas automobilių kėlimas, važiuosime savo mašinomis. Kam kartą, kam du važiuoti prireikia per dieną tuo keliu pravažiuoti. Juk tas vanduo gadina automobilius, o jeigu dar šąla? Niekas neatlygina šios žalos,“ - tikina D. Drobnienė.
