Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai aktyviai kaunasi su neva Lietuvos lenkus diskriminuojančia valdžia, tačiau ne visada geriausiai susitvarko ten, kur nelabai kas trukdo, t.y. savo daug metų be konkurencijos valdomuose rajonuose.
Viena iš to iliustracijų – nedarbas. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, didžiausias nedarbas 2011 m. spalio 1 d. registruotas Vilniaus rajono ir Šalčininkų savivaldybėse. Pirmauja Šalčininkų rajonas, kur darbo neturi 19,6 proc. darbingo amžiaus žmonių. Jis pirmavo ir tuomet, kai ekonomine krize šalyje dar nekvepėjo. 2006 metų sausio 1 d. be darbo buvo 7,8 proc. darbingų rajono gyventojų, bet ir tada tai buvo didžiausias rodiklis šalyje. Antroje vietoje 2011 m. spalio pradžioje kita LLRA tvirtovė – Vilniaus raj. – 19,3 proc.
Nedarbas_Vilnija (nuotr. Balsas.lt)
nedarbas_Vilnija1 (nuotr. Balsas.lt)
Tiesa, LDB analizė fiksuoja šiokį tokį progresą, bet jis kol kas nekeičia daugeliui metų įprasto vaizdo. „Šių metų rugsėjo mėn. lyginant su praeitais metais daugiau į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nukreipė Vilniaus rajono, Šalčininkų ir Švenčionių savivaldybės. Per mėnesį 500 asmenų nukreipta į viešus darbus, 207 nukreipti į profesinį mokymą, 125 įdarbinti pagal įdarbinimo subsidijuojant priemonę, 82 į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, 18 į profesinės reabilitacijos,14 į Uždarbio rotacijos ir 2 į teritorinio judrumo priemones“, - skelbia LDB svetainė.
Praeities palikimas?
Seimo narys Jaroslawas Narkevičius, atstovaujantis kaip tik LLRA, atmetė prielaidas, kad tokie prasti rodikliai susiję su vienos partijos valdymu, nejaučiant menkiausios konkurencijos. „Jei situacija būtų sudėtinga, tai nebalsuotų žmonės, o situacija parodė, kad dar daugiau balsuoja“, - sakė J. Narkevičius, iš dalies kaltindamas sovietmečio palikimą, kai būtent šie rajonai esą buvo „nepakankamai finansuojami“.
Klausykitės:
Konkurencijos nebuvimo vaisiai
Su LLRA politiku nesutinka Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Melianas. Jis pažymi, kad didesnė bedarbystė šiame rajone matoma jau seniai. Taip esą nutiko iškart po nepriklausomybės atkūrimo. „Tai labai liūdina, nors gal šiek tiek ir keista, nes šalia Vilnius, darbą susirasti galima“, - sakė jis.
Kaip priežastis A. Melianas nurodė faktą, jog daugelis gyventojų nėra integruoti į Lietuvos gyvenimą, nemoka valstybinės kalbos. Taip pat, jo nuomone, meškos paslaugą daro visiškas politinės konkurencijos nebuvimas, nes LLRA čia valdo penkiolika metų ir neturi realios opozicijos. O tai natūraliai neskatina labai stengtis. Pakanka metai iš metų kovoti už tariamai pažeidžiamas teises, taip mobilizuojant savo elektoratą.
Klausyiktės:
*****
Vyriausybė problemą pastebėjo visai neseniai. 2011 m. vasarą, kai itin dramatiškai blogėjo santykiai su Lenkija, o LLRA politikai ėmėsi grasinti viešais protestais prieš tariamai diskriminuojančią politiką tautinės lenkų mažumos atžvilgiu, konstatuota, kad Vilniaus apskrities rajonai yra ekonomiškai labiau atsilikę nei likusi Lietuvos dalis. Numatyta 2011-2014 metais Šalčininkuose įsteigti viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ regioninį padalinį ir Europos informacijos centrą, vykdyti verslumo ugdymo projektą vyresnių klasių moksleiviams, sutvarkyti valstybės sienos su Baltarusija perėjimo punktų infrastruktūrą.
