Lietingą ketvirtadienio vakarą prie Švedijos ambasados Vilniuje susirinkę Lietuvos lenkų atstovai dėl esą savo pažeistų teisių prašė Europos Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos užtarimo.
Lietuvos lenkų sąjungos pakviesti prie Švedijos ambasados susirinko per šimtą žmonių, nešini plakatais lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis, skelbiančiais "Europiečiai, apginkime mūsų teises".
Kreipdamiesi į Švedijos premjerą Fredriką Reinfeldtą (Fredrik Reinfeldt) jie prašė "dėmesio ir pagalbos sprendžiant Lietuvos tautinėms mažumoms svarbias problemas", tokias kaip teisė į originalią savo vardo ir pavardės rašybą, teisė į tautinių mažumų kalbų vartojimą viešajame gyvenime jų gausiai gyvenamose teritorijose, teisė mokytis gimtąja kalba, lygi rinkimų teisė, teisė atgauti stalinizmo laikais užgrobtą turtą.
"Visas minėtas problemas daugybę kartų daugelį metų mėginome išspręsti su Lietuvos valdžios atstovais. Deja, mūsų pastangos šioje srityje nedavė teigiamų rezultatų, o daugeliu atvejų situacija net pablogėjo. Vietoj pažangos sulaukėme regreso tais klausimais, kurie praktiškai visose Europos Sąjungos šalyse pripažinti standartais tautinių mažumų atžvilgiu", - sakė piketo Lietuvos tautinių mažumų teisėms apginti prie Švedijos ambasados Vilniuje dalyviai.
Pasisakymus lenkų ir baltarusių kalbomis lydėjo Vilnijos krašto dainos.
Susirinkusieji į piketą skundėsi, kad mūsų šalies valdžia verčia daugiausia lenkų tautinės mažumos gyvenamas savivaldybes nuimti dvikalbes lenteles su gatvių pavadinimais valstybine lietuvių ir pagalbine lenkų kalbomis.
"Vykdydamas Vyriausybės politiką Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje persekioja teismais Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybes, kurių 60-90 proc. gyventojų sudaro lenkai ir administraciniais teisiniais būdais verčia nuimti dvikalbes gatvių lenteles, o už nepaklusnumą taikomos piniginės baudos bei kiti Lietuvos lenkų tautinės mažumos orumą žeidžiantys spaudimo būdai", - sakoma piketo dalyvių priimtame dokumente.
Jame taip pat teigiama, kad Lietuvos valdžia ne visa apimtimi tenkina tautinių mažumų švietimo poreikius. "Rytų Lietuvoje dirbtinai sukurtas vyriausybinių mokyklų tinklas lietuvių dėstomąja kalba. Šios mokyklos yra geriau finansuojamos, geriau aprūpinamos, dažnai - net su baseinais. Tuo tarpu savivaldybėms pavaldžioms tautinių mažumų mokykloms dažnai trūksta lėšų pagrindinėms didaktinėms reikmėms, o po Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo dėl klasių komplektavimo Lietuvos tautinių mažumų mokykloms iškilo likvidavimo grėsmė", - teigiama dokumente.
Į piketą susirinkę Lietuvos lenkų atstovai tvirtino, kad jiems nepriimtini ir tautinių mažumų bei jų politinių organizacijų atžvilgiu valdžios taikomi ribojimai rinkimų teisės srityje. Ypač daug kritikos sulaukė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veikla.
"Pastaraisiais metais kone tradiciškai Vyriausioji rinkimų komisija bei kitos valstybinės institucijos persekioja tautinių mažumų politinę organizaciją - Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Dėl mažiausių menkniekių anuliuojami LLRA palankūs rinkimų rezultatai atskirose rinkimų apylinkėse (pavyzdžiui, po pastarųjų Europos Parlamento rinkimų), prieš pat Seimo rinkimus dirbtinai keičiamos rinkimų apygardų ribos siekiant išskaidyti tautinių mažumų elektoratą, partija nuolat plakama už originalių (o ne sulietuvintų) savo kandidatų vardų ir pavardžių vartojimą, VRK priekaištauja partijai net dėl to, kad ši, anot jos, rinkimų kampanijos metu išleido per daug lėšų degalams", - tokios pretenzijos adresuojamos VRK
Mitingo dalyviai taip pat tvirtino, kad Lietuvos lenkų tautinė mažuma negali susitaikyti su tuo, jog praėjus 18 žemės reformos metų lenkų tautybės Lietuvos piliečiai negali atgauti jiems priklausančios nuosavybės.
"Švedija sau ir kitiems kelia ypač aukštus standartus žmogaus ir tautinių mažumų teisių apsaugos srityje. Jūsų šalyje daug įvairių bendruomenių ir mažų tautų viešai vartoja savo gimtąsias kalbas kaip pagalbines greta švedų kalbos. Švedų mažuma turi tokią teisę kaimyninėje Suomijoje. Kadangi Lietuvos tautinės mažumos susiduria su didelėmis problemomis sprendžiant savo problemas šalies viduje, tikimės Jūsų palankaus dėmesio ir tarpininkavimo Europos Sąjungos lygmenyje sėkmingai sprendžiant mums gyvybiškai svarbius klausimus", - pažymima kreipimesi į Švedijos premjerą.
Kreipimąsi į Švedijos premjerą perskaičiusi Lietuvos lenkų sąjungos Senųjų Trakų ratelio pirmininkė Marija Puč tekstą įteikė Švedijos ambasadorei Ulrikai Marijai Kronenberg-Mosberg (Ulrika Maria Cronenberg-Mossberg). Diplomatė pažadėjo jį perduoti Švedijos premjerui.
Žurnalistų paklausta, kodėl mitingas surengtas tuomet, kai Vilniuje tą pačią dieną vyko ir kelios kitos akcijos, M. Puč sakė, jog apie kitus piketus Lietuvos lenkų sąjunga nežinojusi, šio renginio ji taip pat nesiejo ir su Europos Parlamento pirmininko Ježio Buzeko (Jerzy Buzek) vizitu Vilniuje.
Tačiau M. Puč neslėpė, kad penktadienį prie Lietuvos Prezidentūros garbingą svečią pasitiks nedidelė grupelė Lietuvos lenkų atstovų.
