Lietuvos istorijoje yra skaudžių ir pakilių momentų, bet vienas jų tikrai unikalus – Baltijos kelias.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minėdama 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, gyvų žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Ši akcija įtraukta į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė, mat atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km.
Naujienų portalo Balsas.lt komanda, keliaudama Pabaltijo pajūriu iš Lietuvos per Latviją iki Estijos, pasidomėjo, ką apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybę mano trijų Pabaltijo sesių jaunimas, ar susiklosčius analogiškoms istorinėms aplinkybėms tokia akcija galėtų būti pakartota bei kokius tautinius panašumus ir skirtumus tarp lietuvių ,latvių ir estų pastebi šių šalių jaunimas.
Lietuviai jaučiasi giminingi latviams ir estams
Šventojoje sutikta 19-metė kaunietė Viktorija Bukelskytė, paklausta, ar būtų įmanoma, kad Baltijos kelio akcija pasikartotų, sakė: „Tokios akcijos pakartoti tikrai nepavyktų. Lietuva turi daug emigrantų, žmonės nebegerbia savo šalies, labai daug jaunų žmonių išvyksta ir jiems nerūpi, kas bus su Lietuva. Juk šiandien šalyje mažiau žmonių nei buvo prieš 20 metų.“ Merginos teigimu, tokiai akcijai pritartų nemaža dalis vyresniosios kartos, kurie jau kartą dalyvavo tokioje iniciatyvoje.
Baltijos kelias (nuotr. SCANPIX)
Pašnekovės nuomonei pritaria ir 22 metų Mantas Paurys, kuris sakė, kad latviai ir estai lietuviams kultūriškai labai artimos tautos: „Giminystę tikrai jaučiame. Juk užtenka pasižiūrėti „Eurovizijos“ dainų konkursą ir pamatysime, kai lietuviai palaiko latvius, o latviai lietuvius. Esame kaimyninės šalys ir viena kitą palaikome daugelyje sričių.“
„Tikrai tokia akcija pasikartotų. Nesvarbu, kad žmonės pyksta ant valdžios, bet tokios akcijos žmones suartina, o mes nuo latvių ir estų dar taip nenutolome, kad šie ryšių nebūtų įmanoma atkurti. Jei kartais apsižodžiuojame, tai nereiškia, kad antrą kartą Baltijos kelias nebūtų atkurtas“, – kalbėjo Jūrmalos paplūdimyje sutiktas lietuvis Irmantas Petraitis.
Baltijos kelias (nuotr. Fotodiena.lt/Andriaus Petrulevičiaus)
Liepojos gatvėse Baltijos kelio idėja netikima
Liepojos vaikų darželyje dirbanti 25-erių Sandra Kede-Kedža, paklausta, ar yra tikimybė, kad tokia akcija pasikartotų, sakė: „Visai įmanoma, kad pasikartotų, manau tikrai atsirastų organizuotų žmonių, kurie ryžtųsi sukviesti savo draugus ir vėl atsistoti susikibę rankomis.“
Baltijos kelias (nuotr. Fotodiena.lt/Andriaus Petrulevičiaus)
28-erių prekybos srityje dirbant Ineta Dzalba apie Baltijos kelio akcijos pakartojimą buvo skeptiškesnės nuomonės: „Manau, kad šiandien niekas nebetiki tautų vienybės idėja. Pati, dar būdama vaikas, dalyvavau Baltijos kelio akcijoje, bet dabartinės visuomenės nuotaikos čia (Latvijoje – aut. past.) pesimistinės, sakoma, kad nėra, ką veikti, ir pan.“
Nacionalizmas Baltjos tautų vienybei padeda ar trukdo?
21-erių statybos srityje dirbantis latvis Andrejus Baueris, išgirdęs apie Baltijos kelio akciją nusišypsojo: „Aš dar tuomet nebuvau gimęs“, – juokavo vaikinas, bet netrukus labai rimtu tonu pridūrė, kad sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar tokia akcija galėtų pasikartoti, mat žmonės jau pakankamai laisvi ir savo protestus kitomis formomis išsako savo šalių vyriausybėms, be to, atsiranda vis daugiau įvairių skirtybių, tokių kaip religijų įvairovė ir pan.
Baltijos kelias (nuotr. Fotodiena.lt/Andriaus Petrulevičiaus)
„Gal ir atsirastų stipri entuziastų grupė, bet ar prie jos prisijungtų didžioji dauguma – labai abejoju. Nors šiandien latviai ir rusai gyvena kartu, abiejose pusėse yra aršių nacionalistų“, – kalbėjo A. Baueris.
Latvius suvienija tik globalios problemos
Jūrmaloje sutikta 26-erių Anita Banbere apie Baltijos kelio idėją sakė: „Net neabejoju, kad Baltijos kelio akcija pasikartotų. Juk neseniai Latvijoje buvo referendumas dėl rusų kalbos paskelbimo viena iš valstybinių kalbų, žmonių reakcija parodė, kad valstybingumas latviams labai svarbus. Referendume žmonės savo nuomonę išreiškė labai vieningai ir tai rodo, kokie svarbūs mums tautiniai dalykai. Kai nutinka kas nors, į ką reikia reaguoti globaliai, tuomet mokame būti vieningi, bet jei įvykiai mažesni, ar liečiantys mažesnį žmonių skaičių, tuomet mes gana pasyvūs. Rusai Latvijoje aktyviau laikosi kartu nei latviai savo bendruomenėje.“
Jūrmaloje gyvenantis 33 metų Vadimas Juveliras sakė: „Tam, kad žmogus galėtų nuspėti rytojų, jis privalo gerai žinoti savo šalies istoriją. Daug dalykų iš praeities pasikartoja, tik kitu pavidalu. Žmogus nėra robotas, jis turi psichiką, kurios jokia technologijų pažanga nepakeis. Žmogus iš prigimties užprogramuotas tam tikriems dalykams ir to negali pakeisti jokia mokslo pažanga.“
„Lietuva, Latvija ir Estija visai nepanašios šalys – lietuviai didesni darboholikai už latvius. Šiandien mūsų visuomenėje sparčiai nyksta vidurinioji klasė – turtingieji toliau kaupia savo kapitalą, o viduriniosios klasės atstovai skursta, skęsta skolose. Estai laikosi santūriai, bet jų ekonomika stipriausia – jie niekur neskuba ir protingiau priima sprendimus“, – kalbėjo pašnekovas apie Baltijos šalių skirtumus.
Latviams Lietuvoje patariama kalbėti tik rusiškai
Andrėjus Osepskis teigė: „Ar šiandien to tikrai prireiktų? Viskas priklauso nuo to, ar vyksta dialogas, ar ne. Į jūsų klausimą, kuo skiriasi Lietuva, Latvija ir Estija, galima atsakyti labai ironiškai – Lietuvoje ir Estijoje viskas gerai, o Latvijoje – vis ne taip, kaip turi būti. Tai tiesa, juk Lietuvoje visiems žmonėms suteiktos pilietybės, o štai Latvijoje vis dar gyvena daug žmonių, kurie neturi pilietybės. Anksčiau veikė aiški politika – šalyje gyvena latviai ir rusai, bet štai praėjus dvidešimčiai metų nemažai latvių ima kalbėti, kad nepriklausomybę įsivaizdavo kitaip ir anuomet priimti sprendimai šiandien atrodo klaidingi, o štai rusai dėl tokių kalbų įsižeidė ir tapo dar tvirtesne bendruomene Latvijoje. Tiesa, dažnai nutylima, kad krizė ne rusiškoje Latvijos pusėje, o latviškoje.“
A. Osepskis teigė: „Latviai nemėgsta lietuvių, o kai kas nors iš Latvijos nuvyksta į Lietuvą, išgirsta patarimą kalbėtis tik rusiškai. Lietuviai darbštūs žmonės, estai taip pat nemėgstantys dykinėti, pačius latvius man charakterizuoti sunku, juo labiau, negalima kalbėti apie šalį bendrai, nes kiekviena tauta turi savo išminčius...“
Gyvename ne blogiau ar geriau, bet kitaip
Jūrmaloje sutiktas 21-erių Danas Albinas apie Baltijos kelią sakė: „Mūsų šalies piliečiai labai pasyvūs, kad ir ką valdžia bedarytų, atsiras tokių, kurie sakys, kad viskas tik blogėja. Juk Baltijos šalys turi tokias puikias geografines perspektyvas, o štai vis tiek Latvija vienomis skolomis dangsto kitas. Tikiu, kad žmonės vieną kartą labai aktyviai ir rimtai nusiteikę išeis į gatves, kasmet pasitaiko įvairių mitingų...“
„Nėra labai aštrių skirtumų tarp Lietuvos ir Latvijos, be to, kad kalbame skirtingomis kalbomis. Negalima sakyti, kad kažkur yra geriau ar blogiau, tik truputį kitaip. Iš estų juokiamasi dėl jų lėtumo, štai lietuviai, man atrodo, kur kas gyvybingesni už latvius“, – kalbėjo jaunuolis.
Gyvenimui gerėjant patriotizmo mažėja
32 metų estė Karri Kaev apie galimybę pasikartoti Baltijos keliui sakė: „Tokia akcija nebepasikartotų, nes gyvenimas tapo geresnis, nei buvo anuomet. Suorganizuoti, kad tiek daug žmonių savanoriškai sustotų į tokią ilgą grandinę, būtų labai sudėtinga. Taip arti vienas kito jau tikriausiai niekuomet nebūsime. Šiandien žmonės jau nebegalvoja, kad būtina išeiti iš namų ir reikšti savo nuomonę, jiems atrodo, kad geriau žiūrėti televiziją ir apie visus įvykius gauti informaciją iš jos.
Parnu mieste sutiktas 32 metų Kristis Iizane: „Situacija, kuri yra šiandien, lengvai nuspėjama, nes visi, kas atsiduria valdžioje pirmiausiai rūpinasi, kad būtų pilna piniginė ir banko sąskaita, o tik vėliau pagalvoja apie tai, kad reikia pasirūpinti tais, kurie juos išrinko. Mūsų visuomenėje viena didžiausių problemų yra korupcija ir savanaudiškumas.“
K. Iizane teigimu, „Baltijos kelio“ akcija šiandien būtų neįmanoma: „Žmonės neturi motyvacijos, jie jau turi laisvę, nepriklausomybę, kurios anuomet taip atkakliai siekė, bet šiandien daugelis yra nusivylę gyvenimu, nes galbūt ne tokios laisvės jie tikėjosi. Visi nori gyventi gerai, gauti išsilavinimą, darbą, o šiuo metu daugelis yra prasiskolinę bankams, tokia to geresnio gyvenimo kaina. Atrodytų, kad šiandien galimybė keliauti bet kur yra didelis privalumas, aplyginti su sovietmečiu, bet kur nukeliausi, jei neturi pinigų...“
Mūsų vienybės jausmas pasikeitė
Apie Baltijos kelio idėją Parnu gatvėje kalbinta 23 metų Lus Laadi sakė: „Galbūt tai ir galėtų pasikartoti, bet tikrai ne tuo pačiu būdu, nes mūsų vienybės jausmas tikrai pasikeitė. Manau, kad kiekviena šalis pastaruosius dvidešimt metų vystėsi savaip ir pavadinti panašiomis Lietuvos, Estijos ir Latvijos jau nebegalime, bet žinoma, tam tikrų bendrybių yra.“
