Ką naujo ir ypatingo savo svečiams šią vasarą gali pasiūlyti Neringa, Druskininkai ir Birštonas, domėjosi balsas.lt žurnalistai.
Neringoje – trasos orientacininkams
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės Neringos Gecevičiūtės teigimu, Neringa vasaros sezoną pasitiko puikiai pasirengusi.
„Laukiame poilsiautojų išskėstomis rankomis. Svečių namai susitvarkę, privatus sektorius susitvarkęs. Oras puikus, kavinės veikia, dviračių tako atkarpa tarp Nidos ir Pervalkos sutvarkyta“, – vardijo ji.
Pasak N.Gecevičiūtės, neringiškiai tikisi, kad ypatingai populiarūs šią vasarą turėtų tapti specialūs maršrutai aktyvaus poilsio mėgėjams.
„Visose 4-se Neringos gyvenvietėse yra įrengtos orientavimosi trasos pėstiesiems ir dviratininkams, kad keliauti po pajūrį jiems būtų įdomiau. Mūsų centre galima įsigyti žemėlapį ir pagal jį ieškoti atitinkamų punktų. Planuojama, kad jau šią vasarą šios trasos bus pritaikytos ir neįgaliesiems“, – pasakoja ji.
Turistų iš Rusijos pajūryje daugėja, vokiečių mažės
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės teigimu, jau dabar Neringoje yra nemažai svečių, nors ir ne tiek, kiek sulaukiama liepą ar rugpjūtį. Maždaug tiek pat svečių pasak jos buvo ir praėjusios vasaros pradžioje. Užsieniečiai aktyviai pradėjo važiuoti į Lietuvos pajūrį jau balandį.
„Ženkliai daugėja turistų iš Rusijos. Beje, jiems nebūtinai reikia karštos vasaros ar švenčių, todėl jie važiuoja nuo ankstyvo pavasario. Bet turistų iš Vokietijos Lietuvos pajūryje ilgainiui gali mažėti, nes atvažiuoja daugiausia vyresnio, pensinio amžiaus žmonės, o jaunimui nebus taip aktualu atvykti į Neringą“, – pastebi N. Gecevičiūtė.
Jos teigimu, labiausiai geidžiami turistai iš Skandinavijos šalių, kurie gali palikti kurorte daugiausiai pinigų. Taip pat sulaukiama svečių iš pietų Europos, Azijos. Vien Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras, anot jo vadovės, per vasaros sezoną sulaukia apie 50 tūkst. žmonių, kurie kurorte nakvoja bent vieną naktį. Per metus Neringoje vidutiniškai apsilanko apie 400 tūkst. žmonių, iš kurių apie 80 proc. atvyksta būtent vasarą. Tačiau poilsiautojų poreikiai ženkliai skiriasi.
„Atvykusieji iš Rusijos pavasarį itin didelių reikalavimų nekelia – jiems reikia patogiai apsigyventi, skaniai pavalgyti, apsipirkti ir pasivaikščioti. Bet iš Rusijos dažniausiai atvyksta turtingesni turistai, ir jiems jau reikia komforto, prabangos. Lietuviams, ypač jaunimui, kurie labiausiai mėgsta vidurvasarį, dažniausiai nereikia komforto. Jiems reikia paprasčiausiai turėti vietą atsigulti pamiegoti ir jūros, gero oro bei šiek tiek pramogų. O didžioji dalis vokiečių atvažiuoja su grupėmis. Jiems reikia konkrečios, iš anksto suplanuotos programos. Jie renkasi gyvenimą viešbutyje, tradicinį maistą“, – lygina skirtingų turistų grupių poreikius N. Gecevičiūtė. „Beje, girdėjome, kad bus gera vasara – ne tokia, kaip pernai, kai pas mus buvo tik 14 šiltų dienų, kai oro temperatūra viršijo 25 laipsnius“, – viliodama poilsiautojus į Neringą užsimena ji.
Birštone skambės klasikinė muzika ir džiazas
Birštonas vasaros sezoną penktadienį pradėjo kurorto švente ir naujos sanatorijos „Eglė“ atidarymu. Taip pat po rekonstrukcijos duris atveria medinės architektūros paveldo objektas – kurhauzas.
„Rekonstruotame kurhauze įrengta scena, kameriniams renginiams skirta didžioji salė, taip pat erdvės kitokio pobūdžio renginiams. Tai unikali vieta, kurioje bus rengiami klasikinės muzikos, džiazo, pučiamųjų koncertai, eksponuojami meno kūriniai, rengiamos kūrybinės dirbtuvės“, – portalui balsas.lt sakė Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.
Jos teigimu, kultūros, meno, muzikos gerbėjams Birštone šią vasarą pristatomas naujas unikalus projektas – miesto savivaldybės, Lietuvos muzikų sąjungos ir Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamas bendras renginys „Birštono vasaros menų akademija“, vyksianti liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis. Vasarą Birštone vyks ne tik atviri užsiėmimai-koncertai, bet ir vakariniai koncertai Birštono gyventojams ir svečiams, kuriuose koncertuos šių kursų pedagogai ir dalyviai.
Birštoną renkasi poilsiautojai iš Lietuvos
„Birštonas yra turbūt lietuviškiausias Lietuvos kurortas. 2012 metais 88 proc. turistų, kurie bent vieną naktį nakvojo mūsų mieste, buvo Lietuvos gyventojai. O tarp užsieniečių pirmauja vokiečiai. Po jų seka Rusijos, ypač Maskvos, Sankt Peterburgo, Kaliningrado gyventojai. Į trečią vietą pakilo svečiai iš Latvijos. Tiesa, tarp pastarųjų nemažai verslo turistų, kurie atvyko į mokymus ar konferencijas“, – vardija R. Kapačinskaitė. Todėl, pasak jos, rekonstruojant kurhauzą, jo erdvės buvo pritaikytos ne tik koncertams, bet ir konferencijoms rengti.
Ji pridūrė, kad iki šiol Birštonas vienu metu galėjo priimti daugiau negu 1300 poilsiautojų, ir nemažai žmonių poilsį šiame mieste planuodavo iš anksto – užsisakydavo vietas norimu laiku, tačiau dabar, pradėjus veiktai naujai, daugiau kaip 300 vietų turinčiai sanatorijai, padėtis tikriausiai pasikeis.
„Anksčiau vasarą visos vietos buvo užimtos ir norintys atvykti, turėjo mažiau galimybių rinktis jiems tinkamas datas. O dabar manau, bus daug paprasčiau žmonėms atvykti jiems patogiu metu“, – prognozavo R. Kapačinskaitė.
Druskininkai – kurortas visai šeimai
„Jau maždaug ketveri metai, kai Druskininkai nėra tik sezoninis kurortas. Vasaros sezonas pas mus labai panašus į žiemos sezoną, tik vasarą tai trys-keturi mėnesiai, o žiemą –apie pusantro mėnesio. Tuo metu laisvų vietų iš anksto nesusitarę poilsiautojai Druskininkuose kažin ar rastų“, – paklaustas, kaip pasitinka šių metų vasaros sezoną sakė šio miesto turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis.
„Garlaivis plauks. Žiemą jis neplaukia. Bet tai mūsų kasdienybė, jis daugybę metų kiekvieną vasarą plaukioja. Be to, atnaujintas „Grand SPA Lietuva“ viešbutis, atidaromas vienas kitas nedidelis viešbutukas. Bet pačios didžiausios mūsų vertybės nekinta – mineralinis vanduo, gydomasis purvas, geras oras. Tai tradicinės vertybės, dėl kurių žmonės atvažiuoja. Bet tuo labiau naudojasi vyresnio amžiaus žmonės. O jaunesnius poilsiautojus vilioja pastaraisiais metais atsiradę Vandens parkas ir slidinėjimo trasa. Dėl to mes tampame universaliu kurortu visai šeimai“, – portalui balsas.lt teigė R. Palionis.
Pusė poilsiautojų Druskininkuose – užsieniečiai
Pasidžiaugęs, kad užpernai Druskininkuose bent vieną naktį nakvojo daugiau kaip 260 tūkst. atvykėlių, o pernai turistų skaičius per metus viršijo 250 tūkst. žmonių, R. Palionis pridūrė, kad apie pusė svečių yra atvykėliai iš kitų šalių. Ir tai esą gerai, nes Lietuva eksportuoja savo paslaugas – klientai iš užsienio pas mus jas perka, o mums palieka pinigus. Tačiau svečių daugėja ne iš visų šalių.
„Anksčiau daugiausia užsienio turistų sulaukdavome iš Lenkijos, bet prieš trejus metus juos jau aplenkė svečiai iš Rusijos. Vis daugiau žmonių atvažiuoja iš Baltarusijos, Latvijos, Izraelio. Bet turime ir minusiuką – svečių iš Lenkijos sumažėjo beveik ketvirtadaliu, nežymiai mažėja ir poilsiautojų iš Vokietijos“, – sakė jis. Paklaustas, kas lemia tokius pokyčius, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius teigė, kad tai lemia ekonominiai svyravimai – ekonominė banga rytuose dabar kaip tik kyla.
„Su Lenkija yra kiek kitaip. Jie taip pat tobulėja, ir šioje šalyje atsiranda nauji pigūs ir patrauklūs kurortai – mūsų konkurentai. Jie pervilioja ir Vokietijos gyventojus“, – balsas.lt sakė R. Palionis.
Kiek kainuoja nakvynė, maistas ir pramogos šiuose Lietuvos kurortuose ir kokią mažiausią sumą reikėtų turėti 3-4 asmenų šeimai, sumaniusiai viename iš šių kurortų praleisti savaitgalį, skaitykite rytoj.
