Kitais metais Lietuvos kultūros sostinės titulą iš Zarasų perims Plungė. Šis Žemaitijos miestas nacionaliniame konkurse „Lietuvos kultūros sostinė 2009“, kurį organizuoja VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009, nurungė 16 Lietuvos miestų ir miestelių.
Projekto tikslas – kultūrinė regionų plėtra
Konkurso „Lietuvos kultūros sostinė 2009“ vertinimo komisija geriausiu pripažintam projektui „Plungės kultūrinio turizmo maršrutai – nuo savitumo iki globalumo“ skyrė 91,82 balo iš 100 galimų. Antrąją vietą užėmė Anykščių projektas „Anykščiai: Lietuvos tūkstantmečio abiturientų kūrybos sambūris kultūros mieste“ su 88,64 balo, trečias liko Druskininkų projektas „Žvaigždžių sonata“, įvertintas 86,38 balo. Laimėjusiam projektui įgyvendinti finansavimą skiria Kultūros ministerija.„Tikiuosi, kad Lietuvos kultūros sostinės titulas ne tik ilgam suaktyvins Plungės kultūrinį gyvenimą, bet ir atneš teigiamų pokyčių visam Žemaitijos regionui. Aktyvus mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių dalyvavimas konkurse rodo, jog Lietuvos kultūros sostinės idėja pasiteisino – šiuo projektu ir siekiama sukurti platformą tolesnei visų šalies regionų kultūrinei plėtrai, savo identiteto puoselėjimui ir kūrybinei saviraiškai. Žinoma, įgyvendinti unikalias kūrybines idėjas galima ir netapus kultūros sostine, tačiau tikimės, kad nacionalinis konkursas tęsis ir ateityje bei taps tradiciniu“, - pažymėjo VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” direktorė Elona Bajorinienė.
Lankytojų lauks trys nauji maršrutai
Projekto „Plungės kultūrinio turizmo maršrutai - nuo savitumo iki globalumo“ koordinatorė, Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Saukalienė pažymėjo, kad Plungė 2009 m. birželį–lapkritį visuomenei pristatys tris kultūrinio turizmo maršrutus - muzikinį, religinį bei kultūrinį maršrutą po pramonės industrijos objektus. „Plungėje nuo seno tvirtais saitais persipina nacionalinė religinė ir modernioji kultūra. Tad naujų turizmo maršrutų sumanymas - tai iš esmės naujo turistinio traukos centro formavimas, sujungiant unikalų kraštovaizdį, kultūrines ir religines tradicijas, pramoninius sovietinio palikimo objektus“, - teigia V. Saukalienė.
Projektas orientuotas į nacionalinę erdvę
Pretendentų į Lietuvos kultūros sostinę paraiškas vertinusios komisijos pirmininkas, kultūros istorikas Vytautas Balčiūnas pažymėjo, kad Plungės projektas – labai svarbus ir vertingas, nes jis ne tik pateikia visuomenei įspūdingą menų šventę kunigaikščių Oginskių sukurtame kultūros mieste, bet ir atskleidžia istorinius kultūros kelius, per šimtmečius susiejusius Plungę, Beržorą, Platelius, Žemaičių Kalvariją ir kitus šio regiono miestelius.
„Labai reikšminga, kad Plungės – 2009 m. Lietuvos kultūros sostinės – projektas skirtas skirta ne tik vietos ar regiono bendruomenei, bet ir orientuotas į nacionalinę kultūros erdvę. Visos Lietuvos visuomenės dėmesio vertas ne tik Plungės kultūros paveldas – Oginskių sukurtas europinis parkas, jo centre esantys įspūdingieji rūmai – mūsų lietuviškasis Versalis, bet ir kiti objektai, kuriuos patraukliais renginiais aktualizuos 2009 m. Lietuvos kultūros sostinė“, – pabrėžė V. Balčiūnas.
Pasak V. Saukalienės, „Lietuvos kultūros sostinės 2009“ titulas skatins vietos bendruomenes ir toliau plėtoti Plungės rajono kultūrą, aktualizuojant tradicines vertybes ir pateikiant jas šiuolaikinėmis formomis netradicinėse erdvėse. Jau 2008 metais laimėtas projektas „Plateliai - patraukliausia Lietuvos turistinė vietovė", kurį organizavo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos ir Europos Komisija, įrodė, jog Plungės rajonas pagrįstai gali didžiuotis savo kraštovaizdžio savitumu ir unikalumu.
„Esame įsitikinę, jog naujas titulas ir sukurti trys kultūrinio turizmo maršrutai dar labiau akcentuos Plungės kultūrinį palikimą, gilias kultūrines tradicijas, o miestas taps patraukliu, atviru visiems kultūrinio turizmo centru“, - tikisi laimėjusio projekto koordinatorė.
Be Plungės, prie konkurso „Lietuvos kultūros sostinė 2009“ starto linijos buvo išsirikiavę Anykščiai, Druskininkai, Gargždai, Kaunas (2 paraiškos), Mažeikiai, Neringa, Pabradė, Radviliškis, Šiauliai, Šventoji, Telšiai, Trakai, Ukmergė, Varėna, Veliuona ir Žagarė. Jų pateiktus projektus vertino nepriklausomų ekspertų komisija, kurią sudarė meno ir kultūros, LR Seimo, LR Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, turizmo ir istorinio paveldo atstovai ir kiti pripažinti visuomenės veikėjai. Išsami informacija apie konkursą „Lietuvos kultūros sostinė 2009” pateikiama čia.
Apie projektą „Plungės kultūrinio turizmo maršrutai – nuo savitumo iki globalumo“
Plungė 2009 m. birželį–lapkritį visuomenei pristatys tris kultūrinio turizmo maršrutus.
„Muzikinis maršrutas“ pristatys tradicines miesto šventes - 11-ąjį tarptautinį pučiamųjų orkestrų festivalį ir 4-ąjį tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį, kurį papildys keli nauji projektai. Tai interpretacijos pučiamųjų instrumentų tema, kuriame dalyvaus žinomi šalies profesionalūs pučiamųjų instrumentų muzikantai, vadovaujami Per Kristian Svensen (Norvegija); taip pat jaunimo muzikinis „blusų“ turgus, į kurį bus sukviesti jaunieji Plungės ir visos Lietuvos muzikantai, pristatysiantys platų muzikinių improvizacijų spektrą - nuo folkloro iki moderno. Be to, lankytojų lauks iš Plungė kilusių garsių muzikų bendro projekto pristatymas. Žiūrovus kvies daugybė muzikinių pasirodymų, parodų atvirose erdvėse ir netradicinėse vietose – sovietinio palikimo gamyklų teritorijose, senajame Plungės vandens bokšte, prie Gandingos piliakalnio ir kitur. Nepaklysti tarp šių renginių miesto gyventojams ir svečiams padės specialiai išleistas muzikinių ir literatūrinių projektų kalendorius.
„Kultūrinis maršrutas po pramonės industrijos objektus“ lankytojus pakvies įvertinti šviesos ir muzikos instaliacijas, įrengtas Plungės pramonės įmonių teritorijose, Plungės ir kitų Lietuvos miestų menininkų šiuolaikinio meno parodas autobusų, geležinkelio stotyse ir autobusų sustojimo stotelėse. Taip pat bus rodomi etiudai ant buvusio kino teatro „Stotas“ stogo.
„Religinis maršrutas“ apims Lietuvos menininkų stovyklos-plenero surengimą Pakutuvėnuose – vietovėje, kuri garsėja Šv. Antano Paduviečio šventove ir Susitaikinimo sodyba. Lankytojai galės aplankyti senąsias XVIII a. Plungės medines, barokinio stiliaus, bažnyčias Gintališkėje, Beržore, Plateliuose, Gegrėnuose, Alsėdžiuose. Šiose bažnyčioje bus organizuojami sakralinės muzikos koncertai, rengiami poezijos skaitymai. Bus rengiamos ekskursijos ir dviem Plungės vietovėse esančiais Kristaus Kančios keliais. Numatoma šventė Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus proga.
Apie Plungę
Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje, 27 km į vakarus nuo Telšių. Rajono centras. Šiuo metu Plungės rajono savivaldybėje gyvena 43580 gyventojai, iš jų 23138 – mieste, 20442 – kaime. Miesto vardo kilmė nėra visiškai aiški, tačiau galima manyti, kad jis kilo iš asmenvardžio Plungė. Ši pavardė paplitusi įvairiose Lietuvos vietose, taip pat ir Žemaitijoje (Nemakščiai, Palanga, Telšiai ir kt.). Tikriausiai miestui pradžią bus davusi sodyba, kurios savininkas buvo Plungė.
Nuo seno Plungė garsėja muzikos, teatro ir šokio kultūros tradicijomis, liaudies menu. Plungėje buvo atidaryta pirmoji muzikos mokykla Lietuvoje, čia kunigaikščių Oginskių dėka susiformavo pirmasis simfoninis orkestras, čia pastatyta viena pirmųjų operečių, čia kūrė ir gyveno M.K.Čiurlionis.
