Lietuvos Konstitucinis teismas antradienį (06-03) pradėjo nagrinėti, ar senajame ir dabar nebegaliojančiame Baudžiamajame kodekse numatyta minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo skirta Latvijos dviratininkui už kontrabandą stambiu mastu, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai asmens teisei į teisingą bylos išnagrinėjimą.
Už valiutos kontrabandą tokia bausmė pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą Lietuvoje buvo skirta Latvijos dviratininkui Juriui Silovui.
Kauno apygardos teismas pernai balandžio 11 dieną nuteisė jį už valiutos kontrabandą kalėti penkerius metus, paskyrė bauda ir turto konfiskavimą. Paskelbus nuosprendį, sportininkas tuoj pat buvo suimtas teismo salėje ir vėliau išvežtas atlikti bausmės į koloniją.
Tų metų birželio 27 dieną sportininkas buvo paleistas į laisvę už 20 tūkst. litų piniginį užstatą, kurį sumokėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
J.Silovo byla buvo sustabdyta po to, kai Apeliacinis teismas paprašė Konstitucinio teismo įvertinti senojo Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos buvo skirta bausmė Latvijos dviratininkui, konstitucingumą.
Byla beveik metus laukė savo eilės Konstituciniame Teisme.
Žymus sportininkas daugiau nei du mėnesius buvo kalinamas Pravieniškių sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje prie Kauno už tai, kad užpernai rudenį į Lietuvą iš Lenkijos savo automobiliu įvežė nedeklaruotos valiutos, kurios vertė 265 tūkst. litų - savo uždarbį Prancūzijos profesionalų dviratininkų klube. Latvių dviratininkas teigė nežinojęs apie reikalavimą vykstant per sieną deklaruoti daugiau kaip 10 tūkst. litų.
Apeliacinio teismo prašymu Konstitucinis Teismas tiria, ar dabar nebegaliojanti Lietuvos Baudžiamojo kodekso numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė už kontrabandą stambiu mastu - penkeri metai laisvės atėmimo - neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai asmens teisei į teisingą bylos išnagrinėjimą bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Konstituciniam Teismui apskųstas ir senojo Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuriuo nebuvo leidžiama skirti mažesnės bausmės, nei numatyta įstatyme už įvykdytą kontrabandą stambiu mastu. Teisėjų kolegija mano, kad šis draudimas galėjo pažeisti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Tarptautiniuose įstatymuose numatyta, kad bausmė turi būti ir adekvati padarytam nusikaltimui, ir ne per griežta. Tuo tarpu, pagal tuo metu galiojusius Lietuvos įstatymus, už kontrabandą stambiu mastu buvo numatyta bausmė nuo 5 iki 10 metų, nepaisant to, kokiomis aplinkybėmis ji buvo įvykdyta.
Kaip posėdyje sakė Konstitucinio teismo teisėjas Stasys Stačiokas, nors ginčijamos normos nebegalioja, teismas turi pareigą išnagrinėti prašymą.Dėl Apeliacinio teismo prašymo buvo pakviesti pasisakyti suinteresuoto asmens - Seimo - atstovas ir pareiškėjo - Apeliacinio teismo atstovas. Apeliacinis teismas savo atstovo neatsiuntė ir prašė nagrinėti bylą be jo.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Antanas Jatkevičius sakė, kad kontrabandos nusikaltimai daro didelę žalą šalies ekonomikai, ūkininkavimo tvarkai, tarptautiniam prestižui, todėl Seimas, remdamasis šiais motyvais, 1998 metais sugriežtino atsakomybę už kontrabandą.
1998-ųjų vasario 3 dieną buvo sugriežtinta bausmė už kontrabandą stambiu mastu, o tų metų liepos 2 dieną buvo priimtas teisės aktas, neleidžiantis skirti mažesnę bausmę, nei numatyta įstatyme už įvykdytą kontrabandą stambiu mastu.
Nuo šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo naujas Baudžiamasis kodeksas numato, kad kontrabandininkai gali būti nubausti bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Anksčiau galiojęs kodeksas numatė laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų.Dėl ginčijamų teisės normų Konstitucinis Teismas yra gavęs Vidaus reikalų, Ūkio, Finansų ministerijos, Lietuvos teisės universiteto, Vilniaus universiteto teisės fakulteto atstovų, generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus atsiliepimus. Šie dokumentai laikomi nagrinėjamoje byloje.
Antradienį, po valandą trukusio nagrinėjimo, devyni Konstitucinio Teismo teisėjai išėjo priimti nutarimo. Kada tiksliai jis bus skelbiamas, nežinoma. Manoma, kad jis gali būti paskelbtas maždaug po mėnesio.
Kai Konstitucinis Teismas išnagrinės Apeliacinio teismo prašymą, J.Silovo bylą vėl iš naujo nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas. Tada ir paaiškės nuteistojo ir jo konfiskuotų pinigų likimas.
Sportininko vežti pinigai - 265 tūkstančiai litų įvairia valiuta - yra konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonė ir daiktinis įrodymas, jie yra Lietuvos valstybės žinioje.J.Silovas į posėdį kviečiamas nebuvo, kadangi Konstitucinio Teismo posėdyje jis nėra proceso dalyvis.
Su sportininko byla kartu buvo nagrinėjamas ir panašus Panevėžio apygardos teismo prašymas kontrabandos byloje. Šias abi bylas Konstitucinis Teismas apjungė.2002 metų spalio 10 dieną Panevėžio apygardos teismas sustabdė Lietuvos piliečio Laimo Jackevičiaus bylą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar senojo Baudžiamojo kodekso 45 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijai, joje įtvirtintiems visų asmenų lygybės įstatymui ir nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą principams.
L.Jackevičius kaltinamas 2001-ųjų balandžio 19 dieną savo automobilio "VW Passat" salone įrengtoje slėptuvėje į Latviją per Saločių muitinę kontrabanda gabenęs beveik 16 kilogramų paladžio, sidabro ir platinos metalo laužo. Krovinys įvertintas 238 tūkst. 846 litais.
BNS
