Valstybei priklausančia Lietuvos kino studija (LKS) aktyviai domisi Lietuvos ir užsienio investuotojai.
Trečiadienį (10.29) pasibaigus investuotojų paraiškų priėmimo terminui paaiškėjo, kad lietuviškas kino gamybos verslas tarp potencialių vietos ir užsienio investuotojų yra populiarus, o dalis norinčiųjų nupirkti LKS pasirengę už ją mokėti kur kas brangiau, negu nustatyta pradinė 7 mln. litų kaina už 100 proc. akcijų.
"Daug parduota privatizavimo dokumentų rinkinių, daug pateikta paraiškų. Kai kuriose paraiškose siūloma kaina yra gerokai didesnė, negu nustatyta pradinė. Vyksta labai didelis konkursas, tačiau dalyvių skaičiaus nepranešime, kad informacija nepasklistų tarp jų pačių", - ‘Eltai” sakė Valstybės turto fondo (VTF) Sandorių skyriaus viršininkas Liutauras Radzevičius.
Galimybe pirkti LKS domisi ir analogiška veikla užsiimantys subjektai, ir kitu verslu, pavyzdžiui, nekilnojamuoju turtu, besiverčiantys potencialūs investuotojai.
Būsimam LKS pirkėjui yra nustatyti griežti kvalifikaciniai reikalavimai, turintys užtikrinti jo mokumą. Be to, Lietuvos kino studijos privatizavimo programoje yra nustatytas neterminuotas reikalavimas, kad privatizuotos kino studijos metinė apyvarta iš pagrindinės veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. Taip pat pirkėjas trejus metus po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo privalės išsaugoti ne mažiau kaip 70 proc. darbo vietų, per trejus metus įvykdyti pasiūlytą investicijų programą.
Įstatinis LKS kapitalas yra 9,9 mln. litų. Pernai buvusi nuostolinga LKS šiais metais tikisi uždirbti pelno. LKS pernai metais patyrė per 500 tūkst. litų nuostolių - maždaug tris kartus mažiau nei prieš metus, kai jos nuostoliai siekė 1,5 mln. litų. Šiemet LKS norėtų pasiekti 2000-ųjų lygį, kai buvo uždirbta apie 1,5 mln. litų pelno.
ELTA
