Alytaus rajone, Simne, paminėtas „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ („LKB kronika“) keturiasdešimtmetis.
Praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pogrindyje pradėta leisti „LKB kronika“ rašė apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinėse respublikose, informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje.
Simno Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje šventas mišias, minint „LKB kronikos“ leidybos keturiasdešimtmetį, aukojo Kronikos pradininkas ir jos redaktorius Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Tuo metu jis šioje bažnyčioje vikaravo.
Tai buvo leidinys apie katalikų ir kunigų persekiojimus, žmonių teisių pažeidimus, KGB struktūrų suluošintų dvasininkų likimus.
„Prieš 40 metų, kai pradėjau leisti Kroniką, tikrai nesitikėjau, kad po septyniolikos metų Lietuva bus laisva. <...> Norėjome palikti istorijai tą sunkų Lietuvos laikotarpį, Nors netobulai, bet jį užfiksavome, nes siekėme, kad apie tai, kas vyksta Lietuvoje, žinotų pasaulis“, – kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
KGB, nuolat persekiojusi dvasininkus ir jų pagalbininkes seseris vienuoles, bendražygius pasauliečius, nuolat sekė Sigitą Tamkevičių, tad slėpti rašomąją mašinėlę, jos šrifto komplektus, popierių, rankraščius, kai nuolat buvo daromos kratos, buvo sunku.
„Kai ką slėpdavau virš bažnyčios, virš zakristijos užlipdavau, rasdavau smėlio, tai ten pakasdavau. Bet ten prieiti buvo nelengva prieiti. Šioje bažnyčioje buvo lengviau. Prie jos altoriaus buvo laiptas, po kuriuo ir buvo pakankamai saugi slėptuvė“, – pasakojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Tačiau pagrindinį Kronikos tikslą – informaciją apie totalitarinės sistemos nešamą vergovę – persiųsti į Vakarus nebuvo lengva. Kelias į laisvą pasaulį ėjo per Maskvą. Čia Lietuvai talkino žinomi disidentai: Aleksandras Sacharovas, Sergejus Kovaliovas, Aleksandras Lavutas.
„Kroniką atiduodavome patikimiems užsienio žurnalistams. Šie nešdavo į ambasadas ir kronikos diplomatiniu paštu atsidurdavo laisvame pasaulyje. Kai kuriuos lietuviškos Kronikos straipsnius spausdinome savo Maskvos įvykių kronikoje“, – sakė žmonių teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas.
„Mes Maskvoje susitikdavome su Sigitu Tamkevičiumi ir su merginomis kurjerėmis. Bet konspiracija buvo puiki, ypač lietuvių. Nesinaudojome telefonais, susitikę tardavomės kur, kokiame bute susitiksime kitą kartą. Štai taip kronika ir keliavo“, – pasakojo žmonių teisių gynėjas Aleksandras Lavutas.
Iš pradžių „LKB kronika“ Vakarus pasiekdavo spausdinta, vėliau ją fotografuodavo. Tuomet mikrofilmą su Kronikos turiniu buvo lengviau paslėpti suvenyruose, pudrinėse ar dantų pastos tūbelėse.
Penkiolikai ištikimų pagalbininkų, leidusių ir platinusių Kroniką, teko paragauti kalėjimo ir lagerių. Ne išimtis ir Sigitas Tamkevičius. Šiam kalint, Kroniką leido kunigas Jonas Boruta. Per 17 metų išėjo 81 kronikos numeris.
Rūta Lankininkaitė
