Neseniai pasibaigus koncertų sezonui Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir dar neprasidėjus vasaros festivalių bei įvairiausių muzikinių pramogų sezonui, Lietuvos kamerinis orkestras neskuba atostogauti. Birželio 1-7 dienomis orkestras koncertavo keturiuose Japonijos miestuose su žymia japonų pianiste Ingrid Fujiko Hemming.
Tai ketvirtos orkestro gastrolės Japonijoje, kurias, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija, organizavo agentūra „Samon Promotion“. Šioms gastrolėms Lietuvos kamerinis orkestras drauge su maestro Robertu Šerveniku ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro pučiamųjų grupe parengė Wolfgango Amadeuso Mocarto operos „Figaro vedybos“ uvertiūrą ir „Jupiterio“ simfoniją, Jono Tamulionio „Toccata diavolesca“ ir Ludwigo van Bethoveno Penktąjį koncertą fortepijonui.
Pasak agentūros atstovų, bilietai į maždaug 1700-2000 klausytojų talpinančias Tokijo „Metropolitan Art Space“ (birželio 1 d.), Okajamos Simfoninę (birželio 3 d.), Matsujamos „Ehime Kenmin Bunka Kaikan“ (birželio 5 d.) ir Osakos Simfoninę (birželio 7 d.) sales buvo parduoti jau gerokai prieš gastroles. Japonų publikos entuziazmą iš dalies galima paaiškinti sėkmingais Lietuvos kamerinio orkestro pasirodymais ankstesnių viešnagių metu (1999, 2001 ir 2004 metais), kai vadovaujant profesoriui Sauliui Sondeckiui orkestras koncertavo didžiausiose šalies salėse su pasaulinio garso atlikėjais – trimitininku Sergejumi Nakariakovu, pianiste Ikuyo Nakamichi ir obojininku Fumiaki Miyamoto.
Šįsyk publiką į sales akivaizdžiai masino pianistės Ingrid Fujiko Hemming vardas. Tai unikali figūra Japonijos muzikiniame gyvenime, pradėjusi mušti populiarumo rekordus jau būdama brandi menininkė. Gimusi Berlyne japonės pianistės ir rusų kilmės švedo architekto šeimoje, Ingrid Fujiko Hemming augo Japonijoje, muzikos mokėsi Tokijuje, kur pelnė premijas įvairiuose nacionaliniuose konkursuose ir pradėjo reikštis kaip solistė su Japonijos filharmonijos orkestru bei kitais šalies kolektyvais. Vėliau studijas tęsė Berlyno muzikos institute, kur prasidėjo jos koncertinė karjera Europoje. Po studijų apsigyvenusi Vienoje, daug koncertavo, ja žavėjosi ir siūlė koncertuoti drauge tokie žymūs XX a. dirigentai ir kompozitoriai, kaip Bruno Maderna ir Leonardas Bernsteinas. Jos kylančią žvaigždę netikėtai pritemdė liga: 28 metų atlikėja susirgo ir visiškai neteko klausos dvejiems metams. Tačiau pianistė nenuleido rankų – gydėsi, dėstė fortepijoną ir įrašinėjo Švedijos (kur tuo metu gyveno) ir Vokietijos radijui. 1996 m. sugrįžo į Japoniją, kur apie jos dramatišką gyvenimą buvo sukurtas dokumentinis filmas. Pirmąkart parodytas per Japonijos nacionalinę televiziją 1999 m., filmas sulaukė didžiulio publikos susidomėjimo. Pianistė akimirksniu tapo nacionaline įžymybe, o tais pačiais metais pasirodžiusi pirmoji jos kompaktinė plokštelė „La Campanella“ buvo išpirkta daugiau nei 2 milijonų kopijų tiražu. Vėliau ji išleido dar 15 albumų, parduodamų įspūdingais tiražais ir pelniusių jai net keturis Metų klasikinio albumo apdovanojimus Japonijoje. Šiuo metu beveik septyniasdešimtmetė atlikėja, turinti klausos negalią (ji girdi tik 30% kaire ausimi), labai intensyviai koncertuoja Japonijoje, JAV ir Europoje su įvairių šalių simfoniniais ir kameriniais orkestrais. Taip pat užsiima labdaringa veikla, didžiąją dalį iš koncertų gaunamų pajamų skirdama UNICEFF organizacijai, Afganistano pabėgėliams ir Rugsėjo 11-sios aukoms; garsėja kaip gyvūnų globėja ir jų teisių gynėja.
Diriguojant maestro Robertui Šervenikui, Ingrid Fujiko Hemming su Lietuvos kameriniu orkestru atliko Ludwigo van Beethoveno Penktąjį koncertą fortepijonui Es-dur (vadinamą „Imperatoriškuoju koncertu“). Bisams ji taip pat skambino keletą Fryderyko Cholino ir Franzo Liszto kūrinių, kurių interpretacijomis ji jaunystėje išgarsėjo visame pasaulyje: Fryderyko Cholino Pirmojo koncerto fortepijonui II dalį ir „Revoliucinį“ etiudą bei Niccolò Paganini-Franzo Liszto „La Campanella“.
