Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovu tapo smuiko virtuozas ir dirigentas Sergejus Krylovas. Talentingas ir kūrybingas muzikas yra jau pažįstamas ir Lietuvos klausytojams.
„Po itin sėkmingų pavienių meninių projektų, įgyvendintų Lietuvos kamerinio orkestro ir Sergejaus Krylovo bendru darbu, buvo nuspręsta pasiūlyti šiam atlikėjui ir dirigentui tapti orkestro meno vadovu ir pagrindiniu dirigentu“, – sako Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė. – Simboliška, kad naujas atlikėjo kūrybinis projektas pradedamas Kalėdų laikotarpiu ir Vilniaus – Europos kultūros sostinės renginių išvakarėse“.
Šiandieną su Italija save tapatinantis Sergejus Krylovas Lietuvos kamerinį orkestrą vertina kaip vieną geriausių pasaulyje ir su užsidegimu imasi naujos veiklos, anot jo, atveriančios galimybes naujiems ambicingiems kūrybiniams sumanymams įgyvendinti. „Man tenka didžiulė garbė dirbti su Lietuvos kameriniu orkestru, puikiai vertinamu aukšto profesionalumo kolektyvu. Nekantraujame imtis įgyvendinti naujų projektų, jau aiškių planų ir sumanymų“, – džiaugiasi S. Krylovas.
Sergejus Krylovas gimė Maskvos muzikantų šeimoje: tėvas – žymus smuikų meistras, motina – pianistė, Centrinės muzikos mokyklos (kurioje mokėsi ir S. Krylovas), įkurtos prie Maskvos valstybinės Piotro Čaikovskio konservatorijos, pedagogė. Muzikinės namų terpės veikiamas penkiametis S. Krylovas pradėjo savo pažintį su smuiku. Šešerių jis jau griežė viešoje koncertų scenoje, dešimties – debiutavo su orkestru, atlikdamas Bacho koncertą ir visai netrukus ėmė veržliai migruoti per pagrindines Rusijos scenas, išvyko gastrolių į Kiniją, Lenkiją, Suomiją ir Vokietiją. Šešiolikos jis įrašė Penktąjį Mozarto smuiko koncertą bei keletą kitų programų Rusijos radijuje ir televizijoje. 1989 m. pelnė pirmąją premiją tarptautiniame Rodolfo Lipizerio konkurse Goricijoje (Italija). Rusų smuiko mokyklos paslaptis jis perėmė iš Leonido Kogano ir Sergejaus Kravčenko.
Michailo Gorbačiovo „perestroikos“ pradžioje, 1989 m. S. Krylovas kartu su savo šeima persikėlė į šiaurinės Italijos miestą Kremoną. Po kiek laiko Krylovų šeima ten įkūrė privačią muzikos mokyklą.
Kremonos muzikos akademijoje S. Krylovas savo meistriškumą gludino pasaulinio garso atlikėjo Salvatores Accardo smuiko klasėje. Išstudijavusio ir pagriežusio visą Paganini kūrybą pedagogo patirtis jaunajam atlikėjui suteikė galimybę susipažinti su demoniškojo italų virtuozo grojimo subtilybėmis ir interpretuoti jo muziką, pavyzdžiui, atlikti net pajėgiausiems atlikėjams neįkandamą Penktąjį koncertą.
Tarptautinės muzikos bendruomenės dėmesį S. Krylovas atkreipė po pergalių Antonio Stradivari konkurse Kremonoje (1998 m.) ir Fritzo Kreislerio – Vienoje (2000 m.). Po jų smuikininkui atsivėrė keliajuostė, didelių greičių muzikinės karjeros magistralė. Jis debiutavo garsiausiose Europos koncertinėse erdvėse: Berlyno ir Miuncheno filharmonijose, Paryžiaus „Radio France Auditorium“, Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, Venecijos „Teatro la Fenice“ ir Milano „La Scala“, Atėnų „Megaron Centre“, Briuselio „Bozar“, o taip pat prestižinėje Tokijo „Suntory Hall“ salėje ir Buenos Airių „Teatro Colón“ bei Santandero, Granados, „Prahos pavasario“ festivaliuose.
Kaip solistas S. Krylovas griežia su garsiais, gilias europietiškas muzikavimo tradicijas puoselėjančiais orkestrais: Vienos, Sankt Peterburgo, Hamburgo, Kopenhagos ir Čekų, filharmonijų kolektyvais, Milano „Giuseppe Verdi“, Parmos „Filarmonica Toscanini“, Zalcburgo „Camerata Academica“ bei Anglijos kameriniu orkestrais, taip pat su NHK Tokijo simfoniniu orkestru.
Tokiame tarptautinės muzikos scenos kontekste smuikininkas muzikavo diriguojant Vladimirui Ashkenazy, Julianui Kovatchevui, Nicolai Luisotti, George’ui Pehlivanianui, Yutakai Sado, Zoltánui Kocsisui, Guntheriui Herbigui, Muhai Tangui, Jurijui Bašmetui, Sauliui Sondeckiui, Jamesui Juddui, Dmitrijui Kitajenko, Ralfui Gothoni, Franzui Welser-Mostui ir kitiems.
Prieš keletą metų Mstislavas Rostropovičius S. Krylovą priskyrė geriausiųjų smuikininkų penketukui. Pats smuikininkas pripažįsta, kad pažintis su maestro tapo reikšmingu jo gyvenimo įvykiu. 2004 m. M. Rostropovičius jį pakvietė pagriežti Beethoveno ir Čaikovskio koncertus Madrido, Parmos ir Ciuricho koncertų salėse.
S. Krylovas koncertuoja ne tik su simfoniniais orkestrais, grieždamas stambius smuiko koncertus, tačiau atlieka ir daug kamerinės muzikos, rengia rečitalius. Kamerinės muzikos partneriais jis dažniausiai renkasi rusų mokyklos atstovus: smuikininką Maksimą Vengerovą, altininkus Jurijų Bašmetą ir Nobuko Imai, violončelininkus Mischą Maisky ir Davidą Geringą, pianistus Stefaniją Mormone, Bruno Canino, Mikhailą Rudy, Liliją Zilberstein, Yefimą Bronfmaną.
Šiais metais S. Krylovas muzikavo su Romos Šv. Cecilijos (dirigavo Jurijus Temirkanovas), Rusijos nacionaliniu (dirigavo Michailas Pletniovas), Sankt Peterburgo Marijos teatro (dirigavo Valerijus Gergijevas) orkestrais, gastroliavo su Anglijos kameriniu orkestru, surengė keletą pasirodymų su Jurijumi Bašmetu, griežė rečitalius Briuselyje, Romoje, Milane, Sankt Peterburge, Vilniuje ir Klaipėdoje.
Šį penktadienį, gruodžio 26 d., Sergejus Krylovas su Lietuvos kameriniu orkestru pradeda tradicinę Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamą „Kalėdų muzikos savaitę“.
