Loreta RIPSKYTĖ
Joniškio rajono gyventojas, nuėjęs į vieną kaimo parduotuvę, liko nieko nepešęs. Pardavėjas, išvydęs saują baltų centų, pareiškė tokių pinigų nepageidaujantis.
Balti centai papiktino prekybininką
„Šiaulių krašto“ redakcijai Joniškio rajono gyventojas pasakojo, kad sumokėti turėjo beveik dvidešimt litų. Du litus suskaičiavo baltais centais, nes kitų pinigų nebeturėjo.
Pardavėjas, išvydęs smulkius pinigus, suirzo ir pasakė jų nepriimsiantis. Pirkėjas bandė ginčytis, tačiau prekybininkas nenusileido, teigdamas, kad dėl smulkių centų perskaičiavimo banke patirs nuostolių.
„Juk centai yra lietuviški pinigai. Žmonės gyvena iš pašalpų, mažų atlyginimų, jiems ir ta smulki moneta svarbi. Man atrodo, kad pirkėjui neturėtų skaudėti galvos dėl to, jog pardavėjui centai neša kažkokį tariamą nuostolį. Tai – jo problema, kurios nedera perkelti klientui,“ – piktinosi kaimo gyventojas.
Mieste centus priėmė
„Šiaulių kraštas“ pabandė eksperimentą, ar Joniškio miesto parduotuvėse balti centai nekelia problemų.
Vienos gėlių parduotuvės savininkė baltų centų nesikratė. Moteris sakė, kad priimti šiuos pinigus ji privalo, nors didelio džiugesio jie nekelia. Parduotuvės savininkė baltus centus sakė pati išleidžianti dažniausiai degalinėje.
Prekybos centre prie kasos pažėrus beveik pustrečio lito centais, pardavėja prieštaravimų nepareiškė, tik nusistebėjo, iš kur tiek smulkmės.
Privalo priimti
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas „Šiaulių kraštą“ informavo, kad pagal Pinigų įstatymą „Lietuvos piniginis vienetas yra litas, kurį sudaro 100 centų, o grynieji pinigai yra litų banknotai ir monetos bei centų monetos“.
Pagal minėtą įstatymą juridiniai ir fiziniai asmenys litus mokėjimams ir atsiskaitymams privalo priimti be apribojimų. Ūkio subjektų nustatytos vidaus darbo taisyklės negali prieštarauti Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams.
„Parduotuvėse atsiskaitymas vartotojams neturėtų būti ribojamas, nepriklausomai nuo to, ar jie atsiskaito metaliniais litais, centais ar banknotais,“ – „Šiaulių kraštui“ teigė Vitas Ūsas.
Kaip apsiginti?
Pasak Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktoriaus Alio Jaramaičio, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta, jog asmuo, manydamas, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
Jeigu paslaugų teikėjas reikalavimų netenkina, tada vartotojas į jį turėtų kreiptis raštu ir išdėstyti savo reikalavimus. Jeigu paslaugų teikėjas ir toliau nevykdo vartotojo reikalavimo, asmuo Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (Vilniaus g. 25, LT-01119 Vilnius), kuri nagrinėja ginčus ne teismine tvarka.
Kalbėta apie kainų apvalinimą
Grynųjų pinigų tarnybos direktoriaus A. Jaramaičio teigimu, Lietuvoje prieš keletą metų buvo pradėta vieša diskusija dėl siūlymo atsiskaitant už prekes ir paslaugas apvalinti bendrą pirkinių kainų sumą iki 5 ar 10 centų, siekiant sumažinti mažo nominalo monetų poreikį apyvartoje.
Lietuvos banko užsakymu buvo atlikta gyventojų apklausa. Pusė respondentų buvo linkę pritarti siūlymui apvalinti bendrą pirkinių kainų sumą iki penkių centų: 19 procentų tam visiškai pritarė, 31 procentas greičiau pritarė. Priešingos nuomonės laikėsi 39 procentai apklaustųjų: 12 procentų greičiau nepritarė, 27 procentai – visiškai nepritarė.
Kadangi 2015 metais ketinama įvesti eurą, galimybė atsisakyti mažo nominalo centų nebesvarstoma.
Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune nemokamai keičia litų monetas ir centus į litų banknotus.
Komerciniai bankai, priimdami didesnį monetų kiekį, dažniausiai pinigų tvarkymo kaštams padengti ima užmokestį.
