Labiausiai lankytojų pamėgtas Baltijos šalyse muziejus – Lietuvos jūrų muziejus liepos 28 dieną švenčia gyvavimo trisdešimtmetį ir kelia šventinių renginių bures.
Per dvi savaites bus surengtos trys parodos, Žvejo kiemo šventė, Tūkstantmečio kurėnų ekspedicija, atidaryta nauja ekspozicija, pristatytos dvi knygos.
Prieš trisdešimt metų jūrų muziejus apleisto ir blogą vardą turėjusio Nerijos forto griuvėsius prikėlęs naujam gyvenimui dabar gali didžiuotis – sukurtas unikalus jūros gamtos ir istorijos kompleksas, kuriam sunku rasti analogų net ir pasaulyje.
O prasidėjo muziejaus istorija nuo vieno kambario kriauklių ekspozicijos H.Manto gatvėje (Klaipėda), nuo jauno istorijos dėstytojo Aloyzo Každailio užsidegimo sukurti uostamiestyje jūrinės kultūros židinį.
- Pradinė kūrėjų mintis atstatytame centriniame redute įrengti akvariumą ir jūrų faunos ekspoziciją pamažu tapo užmoju sukurti išsamų muziejaus kompleksą visoje Kopgalio tvirtovėje ir jos prieigose, - sako muziejaus direktorė Olga Žalienė, pati muziejuje dirbanti irgi jau tris dešimtmečius. - Raudonskliautėse požeminėse parako saugyklose įrengta lietuvių jūreivystės istorijos ekspozicija, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, išdėstyti inkarai, marių pakrantėje atkurta šimtmečio pradžios Lietuvos pajūrio sodyba, o aikštelėje greta jos eksponuojami pirmųjų pokario metų žvejybos laivai.
Prieš penkiolika metų, nepaisant ypač nestabilios ekonominės aplinkos, buvo pastatytas delfinariumas, kuriame dabar gyvena devynios Juodosios jūros afalinos, ne tiktai džiuginančios lankytojus pasirodymais, bet ir padedančios vaikams, kurie turi vienokią ar kitokią negalią.
Tačiau muziejus nestovi vietoje ir kiekvienais metais pasiūlo savo lankytojams naujovių. Dabar dirbama prie keleto projektų, kurie duotų naudą visam Lietuvos Vakarų regionui. Yra parengtas akvariumo rekonstrukcijos projektas, kurio koncepcijos autorius – vienas garsiausių Europoje akvariumistų Mike Causer iš Didžiosios Britanijos. Paskutinis ir, ko gero, didžiausias jo projektas – tai Genujos akvariumas.
Po rekonstrukcijos akvariumas ne tik pasikeistų vizualiai, bet taptų ir tikru jūrų gamtos ir istorijos pažinimo centru. Taip pat rengiamasi ir delfinariumo rekonstrukcijai, po kurios rastųsi daugiau vietos ne tik gyvūnams, bet ir įrengus specialius baseinui delfinų terapijai, būtų galima su vaikais dirbti ne tik žiemos sezono metu, kaip kad yra dabar, bet ir vasarą. Taip būtų įgyvendinta bent dalis viso projekto, kurio tikslas – įkurti Kopgalyje jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo paslaugų parką.
Jūrų muziejus reikšmingas ir Klaipėdos ekonominio gyvenimo dalyvis. Per 30 metų jame apsilankė daugiau nei 20 milijonų lankytojų. Šiandien šis muziejus – lankomiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Per metus sulaukiam apie pusę milijono lankytojų. O pažiūrėti tikrai yra ką: delfinų, Kalifornijos ir Šiaurės jūrų liūtų pasirodymai, Baltijos jūros ruoniai, pingvinų kolonija, egzotiškos ir Baltijos baseino žuvys, viena didžiausių Europoje ekspozicinė kriauklių kolekcija, laivybos istorijos ekspozicija. Didelio visuomenės dėmesio sulaukė ir jau anksčiau muziejaus pradėti projektai – gyvosios istorijos projektas „Kurėno sugrįžimas“ bei delfinų terapijos projektas.
Gimtadienio renginiai prasidės jau šį penktadienį: „Old Port“ viešbutyje rengiama tarptautine moksline konferenciją “Jūrinio paveldo išsaugojimas: patirtis ir galimybės”, kurioje dalyvaus mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos. Įdomu tai, kad konferencijoje pranešimus skaitys ne tik tyrėjai, bet ir praktikai, kurie stengiasi atgaivinti ir pritaikyti jūrinio paveldo objektus šiandienos poreikiams.
Tikrąją gimtadienio dieną – liepos 28-ąją – rengiamas iškilminga muziejaus atidarymas su patrankos šūviu, muziejaus kieme prie paminklo tradiciškai bus pagerbti Lietuvos jūrininkai. Tą pačią dieną duris atvers ir nauja istorinė ekspozicija „Klaipėdos burinis laivynas XIX a.“ bei paroda „Žuvis, visada žuvis... vidutiniame žvejybos traleryje “Dubingiai“. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje liepos 30 dieną bus atidaryta kilnojamoji paroda "30 muziejaus veidų“. Tai – keliaujanti ekspozicija, pasakojanti apie muziejaus gyvus ir istorinius eksponatus, šventes bei šiokiadienius. Iš karto po parodos atidarymo bibliotekoje bus pristatoma muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus Aloyzo Každailio knyga „Smagios sunkios dienos“, kurioje nuotaikinga laiškų sau pačiam forma pasakojama muziejaus istorija bei atskelidžaimi užkulisiai.
Regatos atidarymo dieną – liepos 31-ąją burlaivyje „Brabander“ (Kruizinių laivų terminale) bus pristatyta ir solidi knyga apie burlaivių istoriją „Vėjas rėjose. Burlaivių epocha Lietuvoje“. Tą pačią dieną Kruizinių laivų terminale atidaroma tai pačiai temai skirta paroda „Lietuva po burėmis“.
Na, o vainikuos šventinių renginių programą jau tradicinė, penktą kartą vykstanti, Žvejo kiemo šventė „Žuvys išgalvojo giesmes“. Šiais metais visa folkloro šventė yra dedikuojama žvejo moteriai. Šeštadienį ragausim pamariškių vaišes: žuvienę, pyragus, šakočius, rūkytą žuvį, ožkos sūrį, keptus obuolius, rabarbarų kompotą, vaistažolių arbatas bei stipriųjų gėrimą - meškinį.
Apie žvejo moterį bus diskutuojama akademijoje po obelim. Diskusijų metu folkloro kolektyvas „Ramytė“ demonstruos edukacinę programą „Klaipėdos krašto moterų apranga“, žolininkė Adelė Karaliūnaitė virs Laumių viralą, pristatys tepalus, gydomąsias žoleles, užkalbėjimus. Folkloro kolektyvo „Lažupis“ parengė inscenizaciją „Darbas duonutę gamina“. Bus eksponuojama fotografijų paroda, skirta šventės 5-mečiui, „Tinklo akelės“, pasirodys folkloro kolektyvai, vyks žvejiški žaidimai, varžytuvės, popierinių laivelių lenktynės, liaudiškų dainų konkursas, troboje įrengiama pernai išpopuliarėjusi žvejiška fotoateljė.
Vienus pirmųjų eksponatų - kuoduotuosius pingvinus apžiūri biologas Eugenijus Buivydas
Sekmadienis bus skirtas žvejiškiems amatams. Žvejo kiemo svečiai galės pamatyti, kaip buvo mezgami tinklai, audžiama, auginamos bitės, melžiamos ožkos ir gaminamas sūris, liejamos žvakės, drožiamos vėtrungės, gaminami vaikiški žaislai, kaip pinami bučiukai, audžiamos juostos, mezgamos riešinės. Kieme šeimininkaus šyšioniškė Vaida Galinskienė, o sakmes seks jos dukterėčia Akvilė. Abi dienas svečius linksmins ir graudins folkloro kolektyvai „Lažupis“, „Cyrulelis“, „Ramytė“, „Pilutė“, „Mėguva“ bei „Vaizganta“.
Na, o įžengęs į ketvirtą dešimtį, Jūrų muziejus gyvens vasaros sezono džiaugsmais ir rūpesčiais: rugpjūtis – lankomiausias mėnuo, kai kasdieną muziejuje ir delfinariume apsilanko daugiau nei šeši tūkstančiai lankytojų.
Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas, kurio dėka Lietuvoje ir atsirado Jūrų muziejus, 1979 m. liepos 28 d. atidaro muziejų
