Nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulas sprogo prieš ketverius metus, tačiau neigiamas jo pasekmes sostinėje tebematome ir dabar. Prieš sunkmetį žvėriškais tempais sostinės centre kilusios NT kainos privertė jaunimą keltis į užmiestį. Dėl to Vilniuje dabar turime nuostolingą viešąjį transportą, didelį automobilizacijos lygį ir daug kitų problemų.
Kišenes tuština kuras
Trakų Vokėje su vyru ir mažu vaiku gyvenanti Beata pasakoja, kad gyvenimas priemiestyje jai kas mėnesį kainuoja nemažą sumą – už kurą tenka atseikėti apie 800 litų. Šiek tiek nepatogumų sukelia ir retai važiuojantis transportas, tačiau bendrai pašnekovė sakosi esanti gyvenimu priemiestyje patenkinta.
„Iki Baltupiuose esančio darbo nuvykstame per 20 min., nes kamščiai visuomet būna į priešingas puses negu mes važiuojame. Namuose neturime interneto, dujų, šalia mūsų neasfaltuotas kelias, tačiau bendrai esame patenkinti. Šalia yra ir mokykla, parduotuvė, darželis“, – pasakojo pašnekovė.
Tačiau ne visose sostinės priemiesčio vietose infrastruktūra pritaikyta jaunimui.
Netoli Riešės gyvenanti 25 metų amžiaus vilnietė Eglė pasakoja suskaičiavusi, kad jeigu ji kasdien automobiliu važinėtų iš namų į sostinės centre esantį darbą, per mėnesį kurui išleistų 700 litų. Tiesa, prie šios sumos nemenkai prisidėtų ir daug kuro naudojantis automobilis.Prie aukštų degalų kainų dar prisidėtų ir mokestis už automobilio parkavimą miesto centre – vietų nemokamai pastatyti automobilį šalia darbovietės nėra.
Dalį problemų pašnekovei pavyksta išspręsti dėl važiavimo sutariant su kaimynais, tačiau netolimoje ateityje ji ketina kraustytis į centrą.
„Pastoviai iškyla nepatogumų, kad reikia nuolat su kažkuo tartis dėl važiavimo į darbą arba atgal. Netrukus planuoju kraustytis į centrą – paskaičiavau, kad buto nuoma centre kartu su mokesčiais man kainuos tiek pat, kiek dabar sumoku už kurą“, – sakė pašnekovė.
Paklausta ar į darbą vyksta viešuoju transportu, mergina atsakė juo važinėti negalinti – autobusas važiuoja vos tris kartus per dieną, tačiau nė vienas reisas į darbą nuvykti netinka, o ir atvažiavus iki namų dar laukia nemenkas kelio galas pėsčiomis.
Mergina pasakoja, kad jos kaimynai – daugiausiai jaunimas, taip pat susiduria su gyvenimui priemiestyje nepritaikyta infrastruktūra: „Mokykla ir darželis yra pačioje Riešėje – iki jos mums dar 4–5 kilometrai. Kaimynų berniukas eina į mokyklą. Tėvams jį reikia vežti ten, o atgal jis grįžta su autobusu, tačiau būna, kad autobusas neatvažiuoja.“
Priešingai nei europiečiai
Kaip rodo tyrimai, Vilnius nuo kitų Lietuvos miestų skiriasi tuo, jog tai bene vienintelis Lietuvos miestas, kuriame gyventojų skaičius išlieka pastovus – į sostinę atvyksta gyventi žmonės iš kitų miestų, o kituose miestuose gyventojų mažėja.
Vilnius išsiskiria ir iš kitų Europos sostinių – Europos sostinių centruose daugiausiai gyvena jaunimas, o priemiesčiuose – vyresnio amžiaus žmonės. Vilniuje situacija priešinga. Dėl to dauguma užmiestyje gyvenančių vilniečių susiduria su vienomis ar kitomis pašnekovių įvardintomis problemomis – didele kuro kaina ar gyvenimui nepritaikyta infrastruktūra.
Paskaičiuota, kad iš 550 tūkst. Vilniuje gyvenančių žmonių apie 150 tūkst. važiuoja dirbti į miestą iš priemiesčių ar aplinkinių miestų.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Pakalnis dar prieš mėnesį vykusioje spaudos konferencijoje apie Vilniaus viešojo transporto ateitį įvardino esmines problemas, kurias sukelia jaunimo išsikėlimas į priemiesčius ne tik jiems, bet ir savivaldybei: tenka dotuoti viešąjį transportą, kuris dabar visiškai neatsiperka, didėja automobilizacijos lygis ir užterštumas mieste. Be to, kai jaunimui skirtose vietose gyvena vyresnio amžiaus žmonės, kyla ir konfliktai tarp centre įsikūrusių verslininkų vyresnių gyventojų.
„Vilniaus centre yra sukurta tinkama jaunimui infrastruktūra, tačiau nėra kam ja naudotis, nes centre daugiausiai gyvena pensininkai. O jaunimas keliasi į pakraščius, kur nėra šeimoms reikalingos infrastruktūros. Todėl noriu pasakyti jauniems žmonėms, kad jie nesikeltų į priemiestį, nes tai daug kainuoja“, – ragino M. Pakalnis.
Sostinės laukia iššūkiai
Viešojoje erdvėje diskutuojama dėl kai kurių problemų sprendimo – svarstoma sostinėje įvesti naują transporto rūšį – tramvajus, metro ar greituosius autobusus.
Savivaldybės atstovai mąsto ir apie dar vieną alternatyvą – kurti policentrus, kurie būtų tarsi priemiesčio ir miesto integracija. Esą jau pavykę panašūs miesto ir priemiesčio integracijos pavyzdžiai yra Šiaurės miestelis, Naujamiestis.
Tačiau visų problemų nauja transporto rūšis, kurios artimiausią dešimtmetį dar tikrai neturėsime, ar policentrai, neišspręs, todėl Vilniui siekiant tapti patraukliu vakarietišku miestu netolimoje ateityje reikės grąžinti jaunimą ten, kur jie gyveno anksčiau – miesto centrą. Konkrečių planų kaip tai padaryti kol kas nėra – jaunimas iš miesto emigruoja ne tik į užsienį, bet ir į užmiestį.
