Laikraščių išnešiojimas rytais savo mikrorajone, kaimynų šuns vedžiojimas, žolės pjovimas, lapų grėbimas ar sniego kasimas už simbolinį alygį – tokius papildomus darbus dirbančius moksleivius galima išvysti amerikiečių filmuose. Deja, tai, ko gero, užsieniečių gyvenimo idilės dalis, mat statistika skelbia, kad kas penktas darbingo amžiaus žmogus mūsų šalyje yra bedarbis: tokie „nerimti“ darbai kaip mat išgraibstomi, o Lietuvos moksleiviams, nusprendusiems pasiieškoti papildomo darbo ir užsidirbti kišenpinigių, apie tokią „lanksčią“ darbo rinką galima tik pasvajoti.
Ieško bet kokio darbo
Vasaros atostogos pasibaigė jau senokai, bet internete gausu skelbimų, kurių autoriai, vidurinių mokyklų moksleiviai, skelbiasi aktyviai ieškantys darbo. Ne viename skelbime merginos siūlo namų tvarkytojos, valytojos, auklės paslaugas, vaikinai skelbimuose tikina, kad nebijo fizinio darbo, gali dirbti vakarais bei savaitgaliais.
Aštuoniolikmetė moksleivė iš Klaipėdos tikino, kad įdėjusi skelbimą sulaukė ne vieno skambučio. „Dažniausiai skambindavo iš įvairių kosmetika prekiaujančių įmonių ir siūlė tapti platintoja. Daugiau dėmesio vertų pasiūlymų nebuvo. Labai norėčiau prižiūrėti vaikus, atlyginimo taip pat didelio nesitikiu, užtektų ir kokių 300-400 litų per mėnesį“, – kalbėjo mergina.
Šešiolikametė darbo ieškanti vilnietė gimnazistė tikino, kad skelbimą internete yra patalpinusi jau senokai, bet rimtų darbdavių pasiūlymų taip ir nesulaukusi. Nors mergina pati nėra nusprendusi, kokio darbo norėtų, ji tikisi, kad įsidarbinusi galėtų uždirbti bent kelis šimtus litų.
Ne visi darbo pasiūlymai priimtini
Septyniolikmetis kaunietis Artūras buvo kategoriškesnis: „Darbo ieškau jau mėnuo, gavau keletą pasiūlymų, bet kol kas jų nepriėmiau, tikiu, kad pavyks surasti geresnį darbą. Atsiliepusieji į skelbimą darbdaviai siūlė prekybos centruose dalyti skrajutes ir įvairių žaidimų metu rinkti žmonių kontaktus.“
Į klausimą, ar turi draugų moksleivių, kuriems pavyko susirasti geriau apmokamą darbą, pašnekovas sakė: „Keletas mano klasės draugų taip pat dirba – platina reklamas, baruose plauna indus, padeda personalui. Jei darbdavys įdarbina oficialiai – moka minimalų atlyginimą – 800 litų, o jei dėl darbo susitariama neoficialiai, tuomet moksleivis uždirba apie 600 litų.“
Kalbintas moksleivis patikino, kad dažnai darbdaviai purtosi jaunų drabuotojų, sužinoje, kad šie planuoja būsimą darbą derinti ir su mokslais vidurinėje mokykloje.
„Pinigai nėra pagrindinė priežastis, kodėl ieškau darbo, turiu laisvo laiko po pamokų, tad norisi prasmingai jį praleisti, išbandyti naujas veiklas“, – sakė moksleivis.
Įstatymai moksleivių įdarbinimui napalankūs
Lietuvos darbo biržos jaunimo darbo centro vadovė Jolanta Skirmantienė, kalbėdama apie moksleivių įdarbinimą, sakė: „Moksleivių įdarbinimo klausimas kur kas aktualesnis vasarą, bet praėjusi vasara dėl ekonominio sunkmečio norintiems dirbti moksleiviams buvo nedėkinga. Darbo pasiūlymų, tinkamų moksleiviams, turėjome nedaug, o darbdaviai noriau darbino tuos žmones, kurie buvo subsidijuojami iš darbo biržos.“
Pašnekovės teigimu, dabar moksleiviams dažniausiai sliūlomas darbas pagal autorines sutartis, tai vienkartiniai pasiūlymai sudalyvauti įvarių reklamų filmavimuose ar kitose reklaminėse akcijose.
„Vargu, ar tarp moksleivių yra labai daug dirbančių, nes dirbantiems mokslo metu yra skaičuojama darbo savaitė, įskaitant ir pamokų laiką, tad susumavus paaiškėja, kad moksleivis dirbti galėtų vos 2-3 valandas per dieną. Retas darbdavys sutinka derintis prie tokio grafiko. Darbdaviui paprasčiau įdarbinti jaunuolį, kuriam pusę atlyginimo mokės darbo birža ir šis žmogus galės dirbti visą darbo dieną“, – kalbėjo J. Skirmantinė.
Moters teigimu, dėl šiuo metu galiojančių įstatymų ilgesniam laikui įdarbinti moksleivius sudėtinga, bet norinčių dirbti pasitaiko ir prasidėjus mokslo metams: „Besikreipiantiems moksleiviams galime pasiūlyti tik skrajučių dalijimą ar rengti degustacijas prekybos centruose ir pan.“
Servetėlių lankstytojų nebereikia
Specialistės teigimu, kai prieš porą metų valdžios institucijos paskelbė, kad už moksleivių įdarbinimą taip pat bus mokamos subsidijos, jaunimo įdarbinimo centras sulaukė daugybės skambučių iš verslininkų, kurie buvo pasiryžę juos įdarbinti: „Skambino maitinimo įstaigų vadovai, teiravosi, kaip galėtų įdarbinti savo kavinėje moksleivį, kuriam patikėtų tokius nesudėtingus darbus, kaip servetėlių lankstymas ar stalų serviravimas“
Į klausimą, ar teko girdėti atvejų, kai moksleivis įdarbinamas nelegaliai, moteris sakė: „Skundų dėl nelegalaus įdarbinimo nesame sulaukę. Vasarą organizuojame specialias paskaitas, kur kviečiame ir moksleivius, kad gautų žinių apie darbo teisę, sutartis ir pan.“
Darbo kodekse – daugybė apribojimų
Žvilgtelėjus į Darbo kodeksą, tampa aišku, kodėl į nepilnamečius jaunuolius darbdaviai žiūri taip nepatikliai. 277 straipsnyje „Asmenų iki aštuoniolikos metų darbas“ teigiama: „1. Asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti: 1) darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus;
2) darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos; 3) darbo, kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis; 4) darbo, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti. “
Darbo bižos duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. šalyje buvo 268,8 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 12,5 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų, tai taip pat beveik tris kartus daugiau negu 2009 m. sausio 1 d. (4,4 proc.).
Neseniai darbo birža pranešė, kad nedarbo lygis stabilizavosi – pirmą kartą registruotų bedarbių nuo 327,7 tūkst. sumažėjo iki 326,1 tūkst. Toks nedarbo sumažėjimas šalyje fiksuotas pirmą kartą nuo 2008-ųjų spalio.
Jaunimo nedarbas – itin opi problema, mat Lietuva yra tarp ES „lyderių“, kur jaunimo nedarbas yra itin didelis, tiesa, mus lenkia Ispanija, kur darbo neturi 39 proc. jaunų žmonių.
Remiantis statistika, Lietuvoje jaunų iki 25 m. amžiaus registruotų bedarbių kovo 1 d. buvo 43,8 tūkst., o jaunimo nedarbo rodiklis vasario pabaigoje buvo 9,1 proc.
