Oficialiajai Rygai pareiškus, kad elektros jungtis su Švedija turėtų būti tiesiama per Latvijos teritoriją, Lietuva nusileisti neketina. Patiems švedams Baltijos sesių peštynės, rodos, jau įgriso.
Nors premjeras Gediminas Kirkilas tvirtino, kad su latviais jau susitarta ir kabelis iš Švedijos ateis į Lietuvos teritoriją, latviai jokio susitarimo nemato. Kaimynus prie sienos remti žada ir nacionalinis investuotojas LEO LT, vakar įsteigęs tarptautinių jungčių kompaniją „InterLinks“.
Pirmiausia kompanija, paskui – jungtis
Latvijos ekonomikos ministras Kasparas Gerhardas vakar pareiškė, esą Latvija neišsižada siekio švedišką kabelį priglausti savo žemėje. Pasak jo, visoms trims Baltijos šalims pirmiausia reikia įsteigti bendrą elektros perdavimo linijų operatorių ir tik paskui kalbėti, kurios valstybės teritorijoje bus kabelis.
Esminis latvių ministro argumentas siekiant kabelį tiesti iš Latvijos – tai, kad atstumas iki Švedijos būtų trumpesnis nei jungtį tiesiant iš Lietuvos. Taip neva būtų galima kabelį nutiesti už mažesnę kainą ir sutaupyti apie 100 mln. Eurų (345,28 mln. Litų).
R.Juozaitis: mūsų kabelis geresnis
LEO LT valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis „Respublikai“ teigė, esą tokios latvių užuominos Lietuvai nepriimtinos.
„Mes turime savo energetikos strategiją, turime Atominės elektrinės įstatymą ir turime LEO įstatus, kur aiškiai nurodyti keturi strateginiai projektai, kuriuos bendrovė turi įgyvendinti: atominė elektrinė, dvi jungtys ir prisijungimas prie europinės UCTE sistemos. Prioritetas (kad kabelis turi būti Lietuvos teritorijoje – aut. past.), be abejo, yra, mes visiems ir sakome, ir ant popieriaus parodome, kad situacija dėl lietuviško kabelio yra geresnė“, - teigė R.Juozaitis.
Pasak jo, Lietuva švedišką kabelį galėtų priglausti greičiau ir efektyviau, o galbūt netgi pigiau. „Jau atlikta galimybių studija, yra aiškios vietos, į kurias jis gali ateiti, yra aiškios pinigų sumos, mūsų aukštos įtampos elektros perdavimo tinklas stipresnis, nedaug jį reikia pastiprinti, kad energija tekėtų abiem kryptimis iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo. Taigi laikomės tos pozicijos“, - aiškino LEO vadovas.
Žada prispausti latvius
Pašnekovas pripažino, kad latviai bus spaudžiami pritarti lietuviškajam variantui. Tai LEO imsis daryti jau rytoj Kopenhagoje (Danija) vyksiančiame atominės elektrinės projekto partnerių susitikime.
Tačiau kabelio vieta – ne vienintelė lietuvių, latvių, estų ir lenkų bėda. R.Juozaitis užsiminė, kad Lietuvos siekis valdyti 51 proc. Atominės elektrinės projekto paruošimo bendrovės akcijų partneriams ne itin patinka.
„Mūsų pozicija nesikeičia. Šalių kaimynių energetikos kompanijų vadovai atsiuntė savo nuostatas, kurias norėtų papildomai įtraukti. Su kai kuriomis sutinkame, su kitomis – ne“, - sakė pašnekovas. Kurie partnerių reikalavimai LEO yra nepriimtini, R.Juozaitis nurodyti nepanoro.
„LitPol Link“ LEO nedomina. Kol kas
Vakar LEO LT, kaip ir planuota, įsteigė dar vieną antrinę kompaniją - „InterLinks“. Jos vadovu laikinai paskirtas LEO valdybos narys ir buvęs premjero patarėjas Saulius Spėčius. Neoficialiai kalbama, kad tarptautinėmis jungtimis rūpintis turėsianti kompanija pretenduoja į Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto projektą įgyvendinančios bendrovės „LitPol Link“ kontrolę.
Į šį klausimą R.Juozaitis neatsakė nei „taip“, nei „ne“. „Kol kas tokio tikslo nėra. Galbūt tai ateity bus sprendžiama“, - sakė LEO LT vadovas.
Švedams jau nusibodo
Neoficialiomis „Respublikos“ žiniomis, lietuvių ir latvių peštynės dėl kabelio švedams jau įgriso. Apie tai buvo kalbėta neseniai „Lietuvos energijos“ būstinėje vykusiame susitikime su aukštais švedų politiniais pareigūnais.
Švedijos pareigūnas pabrėžė nepalaikantis nei Lietuvos, nei Latvijos. Esą švedams svarbiausia turėti jungtį, o kurios valstybės teritorijoje – antraeilis dalykas. Jis taip pat pabrėžė, esą švedai nenori, kad Lietuva ir Latvija peštųsi dėl kabelio buvimo vietos.
Oficialiai deklaruojama elektros jungties projekto įgyvendinimo data – 2016 m., preliminari jo kaina – 1,78-2,2 mlrd. Litų. Lietuva teigia, kad geriausia vieta kabeliui yra netoli Būtingės terminalo.
Šarūnas Černiauskas
