Lietuvos ir Latvijos pasienyje penktadienį atidarytas abiejų šalių kontaktinis punktas Būtingė - Rucava.
Kretingos rajone Būtingės - Rucavos punktą atidarė Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Šiaulių rinktinės vadas Vytautas Dabulskis ir Latvijos sienos apsaugos tarnybos Jelgavos pasienio apsaugos valdybos viršininkas Valerijus Širokovas.
Nuo praėjusių metų gruodžio 21 dienos Lietuvai ir Latvijai tapus Šengeno erdvės narėmis šalių pasienyje buvo panaikinta kontrolė, tačiau išliko didelis poreikis pasieniečiams keistis aktualia informacija. Tam, kaip ir kitų jau seniau Šengeno zonai priklausančių šalių pasieniuose, buvo įkurti kontaktiniai punktai.
Būtingės - Rucavos punkte kartu dirba Lietuvos bei Latvijos sienų apsaugos tarnybų įgalioti pareigūnai. Per šį punktą keičiamasi operatyvia informacija, atsakoma į kitos šalies pareigūnų užklausimus, talkinama kitoms šalių teisėsaugos institucijoms.
Pasak VSAT, per kontaktinį punktą iš Lietuvos į Latviją ir atvirkščiai taip pat bus perduodami už įvairius nusikaltimus sulaikyti asmenys.
Tai jau ketvirtas toks kontaktinis abiejų šalių pasieniečių punktas pasienyje su Latvija. Šiuo metu analogiškas darbas atliekamas Saločių - Grenctalės (Pasvalio rajonas), Kalvių - Meitenės (Joniškio rajonas) ir Smėlynės - Medumi (Zarasų rajonas) kontaktiniuose punktuose.
Pasienyje su Lenkija taip pat veikia analogiškas kontaktinis punktas Kalvarija - Budziskas.
Tokių punktų veikla, kaip rodo senųjų Šengeno erdvės narių patirtis, yra labai naudinga.
Lietuvai ir Latvijai tapus Šengeno erdvės narėmis ir šiame pasienyje nebelikus nuolatinės kontrolės, ypač svarbus bei reikalingas yra abiejų šalių pasieniečių bendradarbiavimas keičiantis operatyvia informacija, taip pat bendrų veiksmų suderinamumas. Sėkmingos tokių punktų veiklos pavyzdys - sausio mėnesį vykusi operacija.
Tąkart Lietuvos ir Latvijos pasieniečiams per kontaktinį Saločių - Grenctalės punktą operatyviai pasikeitus informacija, nusikaltimais Latvijoje įtariami vyrai buvo operatyviai sulaikyti Lietuvoje. Tuomet Šiaulių rinktinei Latvijos pasieniečiai perdavė skubią informaciją apie persekiojamus nusikaltėlius ir paprašė pagalbos.
Latvijos pareigūnai pranešė, kad Lietuvos pusėn gali sprukti trys persekiojami nusikaltėliai. Jie buvo įtariami vagystėmis iš krovininių automobilių perpjaunant tentus. Įtariamuosius Latvijos policija bandė sulaikyti už maždaug 6 kilometrų nuo sienos su Lietuva, tačiau šie spruko.
Kolegos Latvijoje Lietuvos pasieniečius įspėjo, kad nusikaltėliai gali būti ginkluoti. Iškart į minėtą rajoną sienos priedangai Lietuvos pusėje buvo sutelktos papildomos Lietuvos pasieniečių pajėgos.
Tikrindamas sienos prieigas pasieniečių kinologas su šunimi aptiko šviežius pėdsakus pakrantėje ir šliūžes ant Mūšos upės, kuria eina siena, ledo. Jais vokiečių aviganis Radžas ir pasieniečiai nusekė į Lietuvos gilumą. Po persekiojimo jie prisivijo bėgančius tris įtariamuosius, kurie nėrė į netoliese buvusį kaimą.
Kinologas paleido Radžą nuo pavadžio, šis nusivijo bėglius į vieną iš kaimo sodybų, kurioje šie bandė pasislėpti, tačiau buvo aptikti pasieniečių šuns ir sodybą apsupusių pareigūnų.
Sulaikymo metu panevėžietis ir du Panevėžio rajono gyventojai priešinosi, todėl buvo sutramdyti fizine jėga ir surakinti antrankiais. Paaiškėjo, kad Latvijoje plėšikavę vyrai yra nesyk teisti ir gerai žinomi pasieniečiams bei policijos pareigūnams.
