Panevėžio įmonėje liofilizuojamos avietės – džiovinamos uogos praranda savo svorį, tačiau nepraranda visų maistingų medžiagų, vitaminų, o ir galiojimas lieka ilgesnis negu šviežio produkto. Įmonė siųs savo skanėstus į kosmosą. Tiesa, ne šias uogas.
Ruošia specialius užkandžius
Astronautams skirti užkandžiai bus vos 1 centimetro kubelių pavidalo, juose tilps įprastas maistas – daržovės, vaisiai. Įmonės atstovai pasakoja, kad šiuo metu procesas tik prasidėjęs – ruošia meniu astronautams.
„Bandysim pagaminti produktą skirtą kiekvienam astronautui asmeniškai, pagal tos šalies asortimentą“, – teigė „Super Garden“ gamybos vadovė Daiva Trybė.
Pasak „Super Garden“ įmonės atstovų, šie skanėstai pas kosmonautus atsidurtų 2026-ais metais.
„Didelis iššūkis, bet, manau, susitvarkysim, įdomu bus gaminti“, – kalbėjo D. Trybė.
O Vilniaus įmonėje mokslininkai ruošiasi padėti skrendantiems į kosmosą prižiūrėti sveikatą, pavyzdžiui, amino rūgščių lygį. Moksliniai tyrimai rodo, kad kosmonautai, būdami orbitoje, praranda daug raumenų masės.
Pasak įmonės projektų vadovo, iš piršto bus paimamas kraujo mėginys ir, įvykus cheminei reakcijai, per valandą arba dvi skaitytuvas turės įvertinti rezultatą.
„Prietaisas turės ekraniuką ir tiesiog parodys, skaičių. Normali koncentracija yra nuo 1,8 iki 6,2, tai prietaisas parodys skaičių ir pagal tai galima vertinti, kiek amino rūgščių mėginyje yra“, – paaiškino Dalius Ratautas.
Lietuvių pasiekimai mažai kam žinomi
O abi šios įmonės užpildė paraiškas ir konkurso būdu pateikė savo projektus Europos Kosmoso agentūrai. Iš viso 7 Lietuvos įmonės gavo finansavimą. Tiesa, vienas iš Vilniaus įmonės atstovų pasakoja, su kokiais iššūkiais susidūrė.
„Jie mėgsta tikslumą, tai mums buvo nauja palygint su tuo, kokią mes patirtį su projektais turėjom“, – tvirtino „Bioanalizės sistemos“ vadovas Marius Dagys.
Inovacijos agentūros duomenimis, Europos kosmoso agentūra konkursams skiria 3 mln. eurų, biudžetas jau trejus metus išlieka stabilus. Tačiau pašnekovė neslepia – finansavimas galėtų būti didesnis, o ypač trūksta lėšų komunikacijai, mat apie lietuvių pasiekimus pasaulyje mažai kas žino.
„Lietuvos sprendimai turi būti plačiai žinomi europiniu mastu, tam, kad būtų galima įsitraukti į tas tarptautines vertės kūrimo grandines“, – pabrėžė SPACEHUB.LT grupės vadovė Eglė Elena Šataitė.
Tačiau džiugesio dėl Lietuvos įmonių pasiekimų tiek inovacijų agentūra, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija neslepia.
„Jeigu kada nors turėsim lietuvį astronautą, gal ir šaltibarščius pakelsim į kosmosą. Žinau, kad daug kam tai kelia šypseną, bet tai yra visiškai rimtos technologijos, kurios yra skirtos ir žmonėms, vaikštantiems ant žemės“, – tikino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
O Lietuva jau ne vienerius metus kosmoso reikalais bendradarbiauja su kitomis valstybėmis – prie Europos kosmoso agentūros prisijungė 2021 metais.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
