Kiti tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė jaunų šalies gyventojų dėl infliacijos nebegali sau leisti to, ką leisdavo anksčiau – vieni atsisako pramogų, kiti mažiau išleidžia drabužiams bei avalynei, atsisako ir atostogų. Esą ekonominis sunkmetis ir rekordinė infliacija skatina taupyti ir ruoštis neaiškiai ateičiai.
Tiesa, ekonomistai ramina ir patikina, kad infliacija savo piką pasiekė, ir jau tuoj galėsime lengviau atsikvėpti.
Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
9 iš 10-ties lietuvių mano, kad bendra padėtis šalyje blogėja. Tą rodo naujas LRT užsakymu atliktas tyrimas. Anot jo, Vyriausybe nepasitiki beveik 70 proc. lietuvių, Seimu – dar daugiau:
„Šiaip tai nepasitikiu. Labai daug visokių nesąmonių jie pridarė.“
„Kai kurie sprendimai neatitinka žmonių lūkesčių. Pavyzdžiui, man norėtus, kad ir dujos Lietuvos žmonėms, ir elektra, ir vanduo kainuotų pigiau.“
„Nusivylėm, galėtų atsižvelgt truputį ir į žmones.“
Kai kurie Seimą ir Vyriausybę keikia ir dėl rekordinės infliacijos:
„Anksčiau buvo normali kaina žemesnė nei su nuolaida dabar, nesąmonė. Atrodo, kad iki rinkimų nepagerės, galbūt bus nauja valdžia ir pagerės.“
„Taupymo režimas yra įjungtas, jei trumpai. Grožio paslaugos sumažinamos, ir atostogų sąskaita.“
„Blogėja, tik blogėja. Ką aš žinau, valdžia gal nemoka.“
„Viską susireguliuoju, skaičiuoju, ruošiuosi, ir neturiu problemos.“
„Aišku, reikia pasiskaičiuoti vietom, bet tai nėra kažkas tokio, kad reikėtų smarkiai galvot.“
„Kainos tai tikrai nebus geresnės, bet gal daugiau uždirbsim.“
O kitas, „SEB“ banko užsakytas tyrimas rodo, kad jauni šalies gyventojai nuo 18 iki 29 metų dėl infliacijos ir neaiškios finansinės ateities nebegali sau leisti to, ką anksčiau itin mėgdavo. Daugiau kaip trečdalis apklaustųjų mažina išlaidas pramogoms. Panašiai tiek – mažiau pinigų išleidžia drabužiams bei avalynei, ir septintadalis apklaustųjų atsisako atostogų planų:
„Daugiausia tai tų pramogų apriboji, norėtum kažkur nueiti, į kokį renginį kultūrinį, bet jau tą kartą pagalvoji ir atsisakai.“
„Aš, kadangi esu studentė, aš šiaip stengiuos nesimėtyt kairėn dešinėn, jaučiasi, kad gyvenimas labiau suvaržytas.“
„Pramogose, materialybėse, bet maistas, būtinybės išlieka tokios pat.“
Anot „SEB“ banko atstovo, tyrimas atskleidžia ir teigiamas puses. Pavyzdžiui, tai, kad dėl finansinių sunkumų jaunuoliai pradėjo kruopščiau planuotis savo biudžetą ir išlaidas.
„3 iš 4 jaunų asmenų taupo įvairiem tikslams. Vienas iš pagrindinių dalykų – nuosavas būstas – apie ką svajoja danas lietuvis. Investavimas – irgi yra stipriai auganti sritis Lietuvoje“, – teigė „SEB“ banko atstovas Arūnas Badaras.
O štai šalies Statistikos departamentas skelbia, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis gerėja. Gruodį šalyje jis siekė minus 8 balus. O tai – balu daugiau nei lapkritį. Ir net dvigubai daugiau nei šių metų rugsėjį, kai jis siekė minus 16. Nors aukščiausias balas šioje pasitikėjimo rodiklio skaičiavimo sistemoje – plius 100 balų, anot Statistikos departamento atstovės, tokių skaičių nebūna.
„Europoj šiuo metu yra -26, bet taip negalima visiškai jų lyginti, nes jie rodo tik... reikia lyginti tendencijas. Pačios tendencijos, ir Lietuvos ir ES yra vienodos“, – tikino statistikos departamento atstovė Vida Staškutė.
„Tai labai aukštas, normalus rezultatas. Lyginant ES šalis, Lietuva turi vieną iš aukščiausių vartotojų pasitikėjimų Europoje. Ir priežastis yra vienintelė – labai spartus atlyginimų augimas, kadangi Lietuvoje atlyginimai sparčiai auga nuo pat kovido pradžios, kitose ES valstybėse atlyginimai nekyla“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, gyventojų baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir krizės – nepagrįstos, mat pasauliniai centriniai bankai jau kitų metų pavasarį turėtų nustoti kelti bazines palūkanų normas, o pasaulio ekonomika turėtų stabilizuotis. Ir, pasak ekonomistų, didelės krizės neturėsime.
„Mes esame labai išsigandę krizės, ir gyventojams atrodo, kad bus didelė krizė, kurios nebus. Krizė bus labai techninė. Ir gyventojai nevertina mūsų laukiančio infliacijos sulėtėjimo. Tai mano, kad tiek infliacija, tiek gyventojų nuotaikos, tiek vartojimas tiek šių metų gale, tiek kitų pradžioj mus nustebins teigiamai“, – ramino A. Izgorodinas.
Ekonomistas priduria – žmonės įsivaizduoja, kad recesija bus tokia pat baisi, kaip buvo 2008-2009 metais. Pasak Izgorodino, taip manyti klaidinga, mat tuomet šalyje nedarbas pasiekė didžiules aukštumas, o dabar situacija yra visiškai kitokia.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
