Apie 82% šalies gyventojų pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje. 13% respondentų tokiai nuostatai nepritaria, apie 5% nežinojo atsakymo į tokį klausimą.
Atliktos apklausos duomenimis, 72% Lietuvos gyventojų laikosi nuomonės, jog NATO sąjungininkai turėtų atsiųsti daugiau karių ir karinės technikos į Lietuvą. Su tokiu teiginiu nesutinka apie 19% respondentų, o 9% nuomonės neturėjo. Lietuvos gyventojai pritaria 2% BVP skyrimui krašto apsaugai Du trečdaliai Lietuvos gyventojų (apie 67% apklaustųjų) sutinka arba visiškai sutinka, kad yra būtina didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2% BVP. Vienas iš dešimties respondentų šiuo klausimu apsispręsti negalėjo, dar apie 23% gyventojų su tokia nuostata nesutinka. Stipri parama Lietuvos karių siuntimui į tarptautines operacijas Apie 65% apklausos respondentų nurodė, kad jie palaikytų Lietuvos karių siuntimą į tarptautines operacijas, jeigu tu prašytų NATO sąjungininkai. 26% apklaustųjų laikosi nuomonės, jog į tarptautines operacijas karių siųsti nereikėtų. Dar 9% gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturi. Lietuvos kariai tampa vis labiau matomi Palyginus su 2014 m. duomenimis, 15% sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad niekada nėra matę uniformuotų Lietuvos karių savo gyvenamosios vietos apylinkėse. Uniformuotus Lietuvos karius mačiusiųjų bent kartą per metus skaičius padidėjo 7%, bent kartą per mėnesį - 3%, bent kartą per savaitę - 5%. Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2015 m. gruodžio 5-16 d. atliko UAB RAIT. Šio tyrimo metu buvo apklausti 1038 18–74 m. amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Statistinė tyrimo duomenų paklaida neviršija 3%. Duomenys apie Lietuvos uniformuotų karių matomumą gauti iš analogiškų apklausų, kurias 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. lapkričio mėn. atitinkamai atliko UAB RAIT ir UAB „Spinter tyrimai“.
