„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ niekaip nebaigia ginčo dėl išardytos geležinkelio atkarpos iki Latvijos sienos ir krovinių vežimo tarifų.
Ketvirtadienį Vilniuje susitikę abiejų įmonių derybininkai tik sutarė kalbėtis toliau, praneša LTV „Panorama“.
Vyriausybei pažadėjus Mažeikių naftos perdirbimo į
monei „Orlen Lietuva“ padėti spręsti jos produktų išvežimo problemas, „Lietuvos geležinkeliai“ vėl imasi ieškoti abiem įmonėms naudingų sprendimų.
Tačiau ketvirtadienį susitikę „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuva“ atstovai išsiskyrė tik pažadėję savo norus ir pasiūlymus išdėstyti raštu. Nes kol kas abiejų įmonių pozicijos skiriasi.
„Orlen Lietuva“ reikalauja atstatyti prieš porą metų neva dėl nusidėvėjimo išardytą geležinkelio atkarpą nuo įmonės iki Rengės prie Latvijos sienos, o kol jos nėra, per Joniškį vežamiems naftos produktams taikyti iki ruožo išardymo galiojusius tarifus.
„Kalbant apie Rengę, atstatymas būtinas, bet kol nebus atstatomas tas ruožas, geležinkeliai galėtų taikyti tokius tarifus, kokius taikė, kol egzistavo ta Rengės atkarpa“, – teigė Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Jacekas Komaras.
„Lietuvos geležinkeliai“ neketina grįžti prie, jų nuomone, diskriminacinių, konkurenciją varžiusių sąlygų, buvusių iki 2009-ųjų, kol tarp įmonių pasirašyta nauja sutartis. Parduodant Mažeikių įmonę „Williams International“, 1999-ųjų sutartis numatė milžiniškas nuolaidas naftos produktams pervežti, o mažesnių geležinkelio tarifų neleido taikyti jokiam kitam ūkio subjektui.
Remdamasi būtent ta, nebegaliojančia sutartimi, „Orlen Lietuva“ geležinkeliams per arbitražą yra pateikusi naują 72 mln. litų ieškinį – dėl neva pigiau už naftos produktus 2008-aisiais pervežtas medžio drožlių granules, nors už tai jau yra prisiteisusi 68 mln. litų.
„Mes manome, kad inicijuojamos nuolatinės arbitražo bylos ir dabar inicijuojam antroji byla 72 mln. litų, šiuo metu ji vyksta ir, mūsų nuomone, tai yra nepakankami pagrįsti dalykai, vėlgi išplaukiantys iš 1999 metų sutarties. Tokius finansinius smūgius „Lietuvos geležinkeliams“ atlaikyti labai sudėtinga. „PKN Orlen“ elgesys dažnai prasilenkia su sąžiningo verslo principais“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.
„Lietuvos geležinkelių“ nuomone, kol egzistuoja toks ieškinys, sunku net kalbėti apie kokias nors naujas lengvatas, nes startinės naujų derybų pozicijos yra nelygios. Tiesiog nėra garantijų, kad pasibaigus vienai bylai arbitraže, nebus keliama kita.
„Čia jų pozicija, o mes dabar tą poziciją svarstysim. Jie išsakė savo poziciją, mes – savo, ir dabar bandysim rasti kompromisą“, – teigė J. Komaras.
„Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina neatsisakantys ketinimų ieškoti abiem įmonėms priimtinų sprendimų , tačiau savo sąskaita dengti visų „Orlen Lietuva“ finansinių nuostolių neketina.
Aurelija Malakauskaitė
