Trečiadienį vykusiame premjero Sauliaus Skvernelio, energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, aplinkos ministro Kęstučio Navicko bei „Lietuvos energijos“ vadovo Dariaus Maikštėno susitikime taip pat kalbėta apie galimybę Vilniuje statomojo jėgainėje didinti deginamo biokuro dalį.
Vilniuje atliekų galės būti deginama mažiau
Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo, susitikime su premjeru ir ministrais buvo aptarta galimybė mažinti atliekų deginimo mastą Vilniuje nuo 160 tūkst. iki 80 tūkst. tonų, tačiau pačios jėgainės projektinis pajėgumas nebus keičiamas.
„Turime pripažinti, kad užsakymai įrangai atlikti jau pernai gegužės gale, įranga atvažiuos šį rudenį. Elektrinės statomos, jos bus pastatytos. Nepaisant to, ką galima padaryti papildomai? Papildomai investuosime, kad dar du su puse karto sumažintume išmetamų į atmosferą atliekų kiekį. Atliekų įtaka oro taršai sumažėtų du su puse karto. Antras dalykas, radome galimybę sumažinti Vilniaus projekte perdirbamų atliekų kiekį iki dviejų kartų. Jeigu šiuo metu projektinis pajėgumas yra 160 tūkst. tonų per metus, minimalus kiekis, kokiu galės veikti mūsų elektrinė, bus 80 tūkst. tonų“, – po susitikimo žurnalistams sakė D. Maikštėnas.
Jo teigimu, išmetamų dujų valymo įrenginiai „Lietuvos energijai“ gali kainuoti mažiausiai „apie pusę milijono, galbūt daugiau eurų“.
Pasak jo, sprendžiant atliekų kiekio mažinimą, svarbu, kad valstybė skatintų atliekų rūšiavimą ir perdirbimą.
„Pagrindinis dalykas dabar yra valstybės pusėje, ir buvo daug kalbama ir energetikos, ir aplinkos ministro, kaip subalansuoti taisyklingai reguliavimo aplinką, kad ji skatintų, kad atliekos būtų rūšiuojamos, perdirbamos, ir kad jų kiekis minimizuotųsi“, – pridūrė D. Maikštėnas.
K. Navickas: dalis komunalinių atliekų iš Vilniaus keliaus į Kauną
Aplinkos ministras K. Navickas teigė, kad dalis komunalinių atliekų iš Vilniaus keliautų į Kauną, kur bus deginamos ir pramoninės atliekos.
„Neskirčiau Vilniaus ir Kauno kogeneracinių projektų, nes abudu vienaip ar kitaip valdo „Lietuvos energija“ – Kaune suprojektuotas bendro deginimo įrenginys, vadinasi, ne tik komunalinės atliekos gali būti deginamos (...). Toje dalyje, kur galėtų trūkti komunalinių atliekų, jos galėtų keliauti iš Vilniaus miesto ir tokiu būdu dėti prioritetą į komunalinių atliekų deginimą, taip ženkliai ir greitai pasiekiant mažesnius atliekų deginimo kiekius Vilniaus mieste“, – žurnalistams sakė K. Navickas.
Jis paaiškino, kad Kaune deginamų atliekų kiekis nesikeis, nes joje numatytas įrengti vadinamasis bendro deginimo įrenginys skirtas ir pramoninėms atliekoms – to nėra Vilniaus projekte.
„Ne bendras atliekų kiekis keisis Kaune, o atliekų rūšis. Tai čia ir yra ta kompozicija. Grynųjų komunalinių atliekų su perdirbimui netinkančiomis pakuotėmis yra 380 tūkst. tonų, tai čia yra gyventojų generuojama dalis, visa kita ant viršaus, kurie užpildo pajėgumus, yra vadinamosios pramoninės arba nuotekų dumblai, kurios pagal finansinį įsipareigojimą Vilniuje nebuvo galima nuo pat pradžių apie kitas atliekas kalbėti, tik apie komunalines. Tai Kaune, pramoninių (atliekų – BNS) ir nuotekų dumblo sąskaita gali didėti komunalinių atliekų dedamoji, bet bendras kiekis nesikeičia, nes technologijos neleidžia“, –sakė K. Navickas.
Ž. Vaičiūnas: siekiame, kad Vilniuje šilumos kaina nedidėtų
Pasak energetikos ministro, įgyvendinant projektą bus siekiama, jog Vilniuje nedidėtų šilumos kaina.
„Šilumos kaina yra vienas iš esminių dalykų ir noriu užtikrinti, kad visi sprendimai, kurie bus daromi, turi būti daromi taip, kad kaina, lyginant su prieš tai buvusiais sprendimais neaugtų, o netgi mažėtų – šilumos kaina“, – žurnalistams teigė sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis taip pat tikisi, kad Vilniaus projekte didės deginamo biokuro dalis.
„Šiuo atveju keliu tikslą, kad turime Vilniuje projektą iš dviejų – biokuro ir atliekų – dalių. Tai kalbant apie biokuro dalį, Vilniuje netgi atsiliekame pagal Lietuvos biokuro vidurkį (...) Tai kryptis yra aiški, kad biokurui dar yra daug erdvės ir, kaip ir minėta, mažinant atliekų kiekį, yra aiški kryptis, galėtume siekti biokuro kiekį taip pat padidinti“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.
Skaičiuota, kad pastačius jėgainę vilniečiai už atliekų tvarkymą kasmet mokės 10 mln. eurų mažiau, be to, jie kasmet sutaupytų iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai, o jos kaina būtų apie 19-20 eurų už megavatvalandę (MWh), arba 35 proc. mažesnė nei 2016 metais (apie 30 eurų už MWh).
Konflikto tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra
Pastaruoju metu buvo nuskambėję palyginti griežti premjero S. Skvernelio pareiškimai dėl „Lietuvos energijos“ projektų Vilniuje ir Kaune, tačiau jo patarėjas Skirmantas Malinauskas tvirtina, kad tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra jokio konflikto.
„Tikrai tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra jokio konflikto (...) Ministras pirmininkas labai atvirai kalbėjosi su „Lietuvos energijos“ vadovu. Buvo klausimų – tai nebuvo jokie konfliktai – susiję galbūt su tam tikrais skaidrumo dalykais, kurie buvo, sakykime, susiję su buvusia „Lietuvos energijos“ vadovybe, tačiau tai nėra politikų interpretavimo dalykas, tokia informacija atiduota teisėsaugos institucijoms (...) Atsakymai duoti tik dėl kelių epizodų“, – sakė S. Malinauskas.
D. Maikštėnas taip pat teigė, kad tarp ministrų kabineto ir grupės ginčo nėra.
„Aš negalėčiau įvardyti to kaip ginčo. Mes gavome keletą klausimų, vienas buvo, ar galima nenaudoti atliekų arba modifikuoti projektą, kad atliekos nebūtų deginamos Vilniuje. (...) Buvo klausimai, ar nebus sustabdyti projektai, ar nebus modifikuoti. Turime aiškų atsakymą, elektrinės bus pastatytos taip, kaip suplanuotos, laiku ir kokybiškai ir dar su padidinta aplinkosauga“, – pabrėžė D. Maikštėnas.
Susitikime su premjeru D. Maikštėnas aptarė ir „Lietuvos energijos“ strategiją.
S. Skvernelis gegužę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie projektų stabdymą.
D. Maikštėnas gegužės pabaigoje interviu BNS sakė, kad „Lietuvos energija“ nesvarsto galimybės atsisakyti jėgainių projektų, taip pat skeptiškai vertino galimybę peržiūrėti jų sąmatas, nes jau yra pasirašyta didžioji dalis sutarčių.
Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.
Vilniaus jėgainės atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius už 178,29 mln. eurų stato Vokietijos įmonės „Steinmuller Babcock Environment“ ir Lenkijos statybų grupės „Budimex“ konsorciumas. Biokuro deginimo įrenginius už 149,65 mln. eurų įrengs Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“.
Skelbta, kad Vilniaus jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, dėl kurių CO2 išmetimai sumažėtų apie 436 tūkst. tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus.
Kauno kogeneracinės jėgainės statybos pradėtos praėjusių metų pabaigoje. Jėgainei už 75 mln. eurų įrangą tieks Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos ir Čekijos bendrovės. Atliekomis kūrenamą katilą pagamins ir įrengs Vokietijos kompanija „Baumgarte Boiler Systems“ kranus – Suomijos koncernas „Konecranes Finland“, dūmų valymo įrenginius – Prancūzų LAB, garo turbiną – Suomijos „Siemens“ Lietuvos filialo ir Čekijos „Siemens“ konsorciumas. Jėgainę už 33,6 mln. eurų stato viena didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST).
Kaune planuojama įrengti didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šiluminė galia - apie 70 MW. Planuojama jėgainėje per metus sudeginti apie 200 tūkstančių tonų komunalinių ir pramonių atliekų. Jėgainė pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos bei maždaug 94 tūkst. būstų būstų reikalingos elektros ir išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą.
