Vokietijos ekonominiai rodikliai bendrame Europos kontekste nustebino: antrojo pusmečio augimas siekė 2,2 proc. ir buvo didžiausias iš visų ES šalių.
Prieš tai ekonomistai prognozavo tik 1,3 proc. augimą. Ar toks Vokietijos ekonomikos augimas turėjo įtakos kitų šalių ekonomikoms? Kitoms – iš dalies, Lietuvai – ne.
Nors klausimas, kiek Vokietija lemia kitų šalių atsigavimą, yra diskutuotinas, tačiau pažymima, kad šalims šis Vokietijos augimas yra atnešantis naudos.
Vokiečių ekonomistas Christianas Reiermannas straipsnyje, publikuotame spiegel.de, teigia, kad Vokietijos ekonomikos augimas kitoms šalims turi teigiamos įtakos: antrojo ketvirčio vienuolikos eurozonos narių augimas buvo maždaug 1 proc. Anot ekonomisto, jei ne Vokietijos ekonomikos augimas, tų vienuolikos šalių ekonomika būtų augusi perpus mažiau.
Kai Vokietijos ekonomika augo, importas iš kitų šalių taip pat padidėjo. Prancūzija galėjo padidinti savo pardavimus Vokietijoje maždaug 6 proc. pirmuoju 2010 m. pusmečiu, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Ispanija padidino savo prekių pardavimus Vokietijoje 12 proc., Graikija – 9 proc.
Lietuvai įtakos neturėjo
Vokietija turėjo įtakos kitų šalių eksporto mastų padidėjimui, tačiau kiek Vokietija padėjo Lietuvai? Juk Vokietija yra viena iš šalių, į kurias Lietuva eksportuoja daugiausiai. Taigi galbūt dėl Vokietijos augimo pastebėtas pagyvėjimas Lietuvos prekyboje?
Statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad 2010 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 24,2 proc. Eksportas į Vokietiją sausio–birželio mėn. buvo 2497,8 mln. litų. Palyginti su 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu eksporto padidėjimo į Vokietiją neužfiksuota.
„Lietuvos eksporto mastų padidėjimo tiesiogiai negalėtume sieti su Vokietijos ekonomikos augimu. Vokietijos dalis mūsų eksporto atsigavimui yra lygi mūsų eksporto daliai į Vokietiją. Sausio–birželio mėn. eksportas į Vokietiją siekė 10,6 proc., tai ir Vokietijos indėlis būtų 10,6 proc. į eksporto atsigavimą.
Vokietija net nėra mūsų pagrindinis partneris. Rusija yra pagrindinis partneris. Ir Rusijos įtaka mūsų ekonomikos atsigavimui yra tikrai didesnė nei Vokietijos. Mūsų eksporto dalis į Rusiją yra didesnė nei į Vokietiją“, – teigia ekonomistas, socialinių mokslų daktaras prof. Algirdas Miškinis.
Nors Vokietija nėra didžiausias mūsų prekybos partneris, tačiau ši šalis yra visgi antra didžiausia eksporto rinka po Rusijos. Kodėl nebuvo eksporto padidėjimo į Vokietiją, kai ši šalis atsigavinėjo?
„Lietuviškos kilmės produkcijos eksportas į Vokietiją išliko stabilus ir netgi šiek tiek sumažėjo. Didžiąja dalimi tokias tendencijas lemia vidinės priežastys Lietuvoje“, – teigia Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas.
Padidėjimą riboja energetinių išteklių kaina ir kredito trūkumas
„Paskutiniu metu geresnius mūsų eksporto rezultatus apribojo du svarbūs veiksniai. Pirma, mūsų eksporto konkurencingumui neigiamos įtakos turėjo auganti energetinių išteklių kaina. Konkurencija užsienio rinkose, taip pat ir Vokietijos rinkose, šiuo metu yra didelė.
Auganti energetinių išteklių kaina padidina prekės kainą; jos tampa mažiau konkurencingos. Tai ir yra priežastis, kodėl eksporto iš Lietuvos mastai išliko tokie, kokie buvo, arba netgi sumažėjo“, – teigia A. Izgorodinas.
Ne tik energetinių išteklių kainų padidėjimas, bet ir kreditavimo trūkumas apsunkina Lietuvos eksportą.
„Kita aktuali problema, apsunkinanti eksporto didėjimą, yra kreditavimo trūkumas. Nepaisant to, kad užsienio paklausa po truputį atsigauna ir mūsų pramonė sulaukia daugiau užsakymų iš užsienio, kreditinių išteklių trūkumas apsunkina užsakymų įgyvendinimą. Kreditinių išteklių trūkumas apriboja įmonių investicijas: įmonių atnaujinimą, pajėgumų didinimą, plėtrą“, – tvirtina LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas.
Lietuvos eksportui nėra paklausos
Tačiau daugelis ekonomistų kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl Vokietija žymiai nepadidino kitų šalių eksporto, nurodo tai, kad Vokietijoje buvo palyginus nedidelė vidaus paklausa ir vartojimas.
Vokietijos statistikos departamento duomenimis, vartotojų išlaidos antrame ketvirtyje padidėjo tik 0,6 proc. Prieš tai trijuose ketvirčiuose buvo fiksuojamas vartotojų išlaidų mažėjimas. Taigi vartotojai neturėjo būti itin suinteresuoti ir Lietuvos prekėmis.
„Vokietijos ekonomikos atsigavimas yra eksportinio pobūdžio. O paprastai eksportinio pobūdžio atsigavimas į vidaus ekonomikos atsigavimą, taip pat ir į vidaus vartojimo atsigavimą, persirita lėtai ir pavėluotai. Antrąjį ketvirtį Vokietijos eksportas išaugo 9,4 proc., tačiau vidaus vartojimas Vokietijoje paaugo 1,2 proc. Taigi skirtumas yra gana didelis. Lietuviškoms prekėms nebuvo paklausos“, – sako A. Izgorodinas.
Tiesa, neseniai buvo paskelbti geresni vartojimo rezultatai. Niurnbergo vartotojų tyrimo organizacija ištyrė, kad rugpjūtį vartotojų pasitikėjimas padidėjo iki aukščiausio nuo 2009 metų spalio lygio. Prognozuojama, kad vartotojų pasitikėjimas ir toliau augs. „Financial Times“ ekonomistai pažymi, kad tai yra įrodymas, jog pagaliau eksporto augimas pradeda daryti teigiamą įtaką ir vidaus vartojimui.
Išaugęs Vokietijos vidaus vartojimas ilgainiui, kitoms sąlygoms nekintant, galėtų turėti įtakos Lietuvos eksporto į Vokietiją padidėjimui. Tačiau vartojimo atsigavimą gali pristabdyti Vokietijos ir toliau vykdomos biudžeto karpymo programos bei finansinės konsolidacijos priemonės.
„Jei auga Vokietijos ekonomika, tai ir auga Vokietijos paklausa užsienio prekėms, kas, aišku, kažkiek temps kitų šalių ekonomikas. Bet ekonomikos augimas priklauso ne tik nuo eksporto, bet ir nuo vidaus vartojimo. O Vokietijos ekonomika ir vartojimas augo didele dalimi dėl valstybės paramos ekonomikai.
O kai ta valstybės parama ekonomikai bus sumažinta ar panaikinta, tai tuomet ir stimulo neliks. Ir ekonomikos augimas gali sulėtėti. Poveikis kitoms šalims – taip pat“, – teigia prof. A. Miškinis.
Taigi vidaus vartojimas gali smukti dėl ir toliau įgyvendinamų biudžeto karpymo programų. Tai sumažins paklausą ir užsienio vartojimui. Be to, netrukus Vokietijoje bus įvesti finansinių sandorių mokesčiai ir banko mokesčiai. Tai, anot ekonomistų, apsunkins kredito gavimo galimybes, kas gali lemti ekonomikos augimo sulėtėjimą. Lietuva gali pajusti tokio sulėtėjimo pasekmes.
„Sunkesnis kredito gavimas, kai ekonomika vis dar yra priklausoma nuo ekonomikos skatinimo, gali sumažinti ekonomikos ir ypač vidaus vartojimo atsigavimo tempus. Tai gali turėti neigiamos įtakos mūsų eksportui ilgesniu laikotarpiu. Nuo 2011 metų vidurio mes galime pajusti kiek neigiamą viešųjų finansų konsolidavimo priemonių įtaką Lietuvos eksporto atsigavimui“, – teigia A. Izgorodinas.
Lietuva tiesioginėms užsienio investicijoms yra per toli
Kadangi Vokietijos ekonomika augo, galbūt galima tikėtis ir padidėjusio užsienio investicijų kiekio iš Vokietijos į Lietuvą. Tačiau tokių investicijų padidėjimo neužfiksuota.
2009 metais jos nuosekliai didėjo, tačiau 2010 metais tendencija buvo priešinga – investicijos truputį mažėjo.
„Na, Vokietija investuoja labiau į šalis, kurios yra arčiau jos rinkų. Ji daugiau investuoja į Čekiją, Vengriją, Lenkiją. Lietuva yra gana toli“, – teigia prof. A. Miškinis.
Tolimesnis Vokietijos ekonomikos augimas abejotinas
Likusiems 2010 metams prognozuojamas bent jau 3 proc. Vokietijos ekonomikos augimas. Tačiau ekonomistai įspėja, kad tokia prognozė abejotina.
Juk Vokietijos vyriausybė ir toliau įgyvendins biudžeto karpymo programas. Be to, Kinijos ekonomika rodo vėsimo ženklus, o JAV neseniai paskelbė apie mažiausius per 15 metų būsto perpardavimus. Pasaulio ekonomika vis dar nerodo stiprių atsigavimo ženklų.
„Tokios prognozės (3 proc. Vokietijos ekonomikos augimas – lrt.lt) gali ir nepasitvirtinti, nes iki šiol Vokietijos ekonomika augo dėl to, kad vyriausybė didino visuminę paklausą. Jei vyriausybė sumažins ekonomikos skatinimą, tai natūralu, kad sumažės ir ekonomikos augimas. Taigi galima teigti, kad tie 3 procentai ir nebus pasiekti“, – teigia prof. A. Miškinis.„Be to, Vokietijos ekonomika augo ne tik dėl vidaus vyriausybės programų, bet dėl eksporto daugiausiai į JAV ir Kiniją. Sumažėjus paklausai tose šalyse, natūralu, kad sulėtės ir Vokietijos ekonomikos augimas“, – priduria prof. A. Miškinis.
Sigita STANKEVIČIŪTĖ
