Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas
Šiais metais mūsų šalies ekonomikai didžiausią įtaką darys laipsniškas euro atsigavimas, mažų palūkanų normų aplinka, didėjančios realios gyventojų pajamos ir perkamoji galia vidaus rinkoje bei aktyvėjančios tiek vietos, tiek užsienio kapitalo investicijos. Pernai labiausiai augo bulvių ir pieno kainos, o už rapsų sėklas, javus ir kiaušinius mokėjome mažiau. Ekonomistai prognozuoja, kad žemės ūkio paskirties žemė šiais metais turėtų brangti, nebent įsigaliotų vadinamųjų „saugiklių“ įstatymas.
Eksportą atstos vidaus vartojimas
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 3,4 proc. Ekonomistų teigimu, tai gera žinia, nes kol kas šalies BVP plėtra nepraranda pagreičio. Tam įtakos turi minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimas iki 1 tūkst. litų, atsigavusi nekilnojamojo turto (NT) rinka bei gyventojų nuotaikos dėl „euro įvedimo“. Jie nerimauja, kad įvedus eurą prekių kainos ūgtelės, todėl perka daugiau prabangos prekių (automobilių, NT). Pastaraisiais metais dideliais tempais augęs Lietuvos eksportas, pasak SEB banko ekonomistų, jau susiduria su naujų rinkų stoka. Įdomu tai, kad į penktą vietą pagal eksporto apimtis nukrito Vokietija, kuri lietuviškiems produktams visada buvo antroji didžiausia rinka. Pernai Vokietiją pasiekė 7,2 proc. viso Lietuvos eksporto prekių. Dar įdomiau tai, kad ekonomiškai stipriausia Europos šalis, kurios rinka išsiskyrė stabilumu, Lietuvos verslininkus domino mažiau nei į penktą ir devintą pozicijas pakilusios Baltarusijos ir Ukrainos rinkos. Į pastarąją eksportuota 3,5 proc., o į Baltarusiją – 5,2 proc. viso mūsų šalies eksporto prekių. Mažėjančius eksporto tempus šiais metais turėtų atsverti augantis vidaus vartojimas. Mažmeninę prekybą jau dabar ekonomistai laiko gyvybiškai svarbiu ekonomikos augimo šaltiniu artimiausiais metais. Remiantis statistikos departamento duomenimis ir žvelgiant į šių metų sausio–vasario rodiklius, galima teigti, kad Lietuvos gyventojai daugiau pirko ne pirmo būtinumo prekių: baldų, garso ir vaizdo aparatūros bei statybinių medžiagų (14,8 proc.), drabužių ir avalynės (14,2 proc.), IT ir ryšių įrangos bei laisvalaikio prekių (4,8 proc.). Degalų per šį laikotarpį buvo pirkta 4,7 proc., maisto produktų – 3,2 proc. daugiau. Mažiau pirkta tik kosmetikos ir vaistų (-0,1 proc.).
Demonizuojamo euro baimintis nereikėtų
Augantį vidaus vartojimą ne vienas ekonomistas sieja su būsimu valiutos keitimu. „Viena vertus, kils noras „užsipirkti“ ilgalaikio vartojimo prekių, nes, anot tūlo piliečio, įvedus eurą „viskas brangs keletą kartų“, – rašoma SEB banko makroekonomikos apžvalgoje. – Kita vertus, euro perspektyva gali pastūmėti atsargesnius namų ūkius daugiau lėšų atidėti juodai dienai, paisant pagraudenimų, kad įvedus eurą „nebus už ką nusipirkti valgyti“. Bankininkai tikisi, kad artimiausiais mėnesiais viešojoje erdvėje rasis daugiau blaivių argumentų, užgošiančių minėtuosius apokaliptinius scenarijus ir padėsiančių žmonėms susiorientuoti ir elgtis racionaliai. „Valstiečių laikraštis“ primena, kad eurą įsivedusiose Estijoje ir Latvijoje nebuvo didelio prekių ir paslaugų kainų augimo. Jei kainos kilo, tai dėl kitų veiksnių, tokių kaip augantis vidaus vartojimas. Prekybininkus nuo piktnaudžiavimo atgrasydavo minėtose šalyse gerai veikusios kainų kontrolės komisijos. Lietuvoje jau dabar kai kuriuose prekybos centruose prekių kainas galima matyti litais ir eurais. Mūsų šaliai įsivedus eurą, kainas dviem valiutomis matysime dar bent kelis mėnesius, kad gyventojai įsitikintų, jog naujos valiutos įvedimas dirbtinai prekių kainų nenokina.
Paukščiai paklausiausi
Palyginus paskutinio praėjusių metų mėnesio ir šių metų sausio mėnesio rodiklius, galima teigti, kad pramonės produkcija sumenko 3,4 proc., pašalinus sezono įtaką – 2,9 proc., teigiama SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“. Nepaisant nuosmukio, per mėnesį ūgtelėjo vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos (2,5 karto), odos ir odos dirbinių gamybos (45,3 proc.), drabužių siuvimo (38,1 proc.), tekstilės gaminių (30,9 proc.), elektros įrangos gamybos (25 proc.) ir baldų gamybos (24,1 proc.) produkcija. Per minėtą mėnesį labiausiai smuko mašinų ir įrangos remonto (36,2 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos (32,9 proc.), gėrimų gamybos (27,8 proc.) ir metalų gamybos (24,9 proc.) produkcija. O žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos tendencijas vienašališkai vertinti labai sunku. „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ duomenimis, 2014 m. sausio mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkta: paukščių – 8,6 proc., galvijų – 7,1 proc., natūralaus riebumo pieno – 6,3 proc., kiaušinių – 4,2 proc., kiaulių – 3,4 proc. daugiau. Avių ir ožkų supirkimas mažėjo 6,9 proc. Augalininkystės sektoriuje daugiau supirkta vaisių ir uogų (44,4 proc.), rapsų sėklų (16,2 proc.) ir daržovių (3,6 proc.). O javų (24,4 proc.) ir bulvių (5,3 proc.) supirkta mažiau nei prieš metus.
Kiaulių maro šleifas
Minėtu laikotarpiu augalininkystės produktai vidutiniškai atpigo 22,7 proc., o gyvuliai ir gyvulininkystės produktai atpigo 6,1 proc. Išanalizavus tam tikrus produktus, galima teigti, kad metiniai kainų pokyčiai smarkiai skyrėsi. Štai bulvių kainos ūgtelėjo 42,1 proc., natūralaus riebumo pieno – 19,9 proc., vaisių ir uogų – 16,5 proc., daržovių – 16,1 proc., avių ir ožkų – 3,9 proc., paukščių – 2,1 proc. O rapsų sėklų kaina smuktelėjo 26,5 proc., javų – 25,5 proc., kiaušinių – 23,7 proc., galvijų – 14,5 proc., kiaulių – 5,7 proc. Bene aktualiausia tema kiaulių augintojams – afrikinis kiaulių maras. Sprendimas naikinti kiaules ūkiuose, kurie pateko į apsauginę afrikinio kiaulių maro zoną, ūkius paveiks itin skaudžiai: kiaules tenka sunaikinti ir veiklą nutraukti bent dvejiems metams. „Kiaules naikinti pradėta nuo kovo 10 d. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas parengė metodiką, pagal kurią bus skaičiuojami kiaulininkystės ūkių nuostoliai. Valstybė privalės kompensuoti kiaulių augintojų nuostolius, o rasti lėšų šiam tikslui įpareigota Finansų ministerija“, – teigiama „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“.
Sunku nuspėti žemės kainą
Nepaisant politikų kišimosi į rinką, prognozuojama, kad žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina kils ir šiais metais. Registrų centro duomenimis, žemės ūkio paskirties žemė 2013 m. kainavo vidutiniškai 8 tūkst. 283 Lt už hektarą, o tai yra beveik dešimtadaliu daugiau nei 2012 m., kai žemė vidutiniškai kainavo 7 tūkst. 514 Lt. Nors žemės ūkio paskirties žemės kaina ir augo, dar toli gražu iki prieškrizinio laikotarpio kainų, kai už žemės hektarą vidutiniškai buvo prašoma 27 tūkst. 540 Lt (2007 m. duomenys). „Valstiečių laikraštis“ jau rašė, kad žemės ūkio paskirties žemės kainos kilimo prognozes gali sujaukti konservatorių bandomas prastumti „saugiklių“ įstatymas, kuriuo būtų ribojamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas ne tik užsieniečiams, bet ir daugeliui Lietuvos Respublikos gyventojų, neatitinkančių tam tikrų reikalavimų. Jei toks įstatymas įsigaliotų, žemės ūkio paskirties žemė nebrangtų ir greičiausiai pradėtų pigti. Žemės kainai augti trukdo ir valdžios varžymas žemės įsigyti didesniems žemvaldžiams, jiems nustatytas „stogas“ – 500 ha. Pasak SEB banko makroekonomikos apžvalgininkų, tolesnė žemių koncentracija žemės ūkio bendrovėms ir stambiems ūkininkams įmanoma perkant tik žemes valdančias įmones, o ne žemę tiesiogiai iš ūkininkų. Įvairūs politikų taikomi draudimai lėmė tai, kad žemė Lietuvoje – viena pigiausių ES. Ji kur kas pigesnė nei kaimyninėje Lenkijoje. Ekonomistų teigimu, žemė – ribotas išteklius, tad jos kaina ilgainiui vis tiek stiebsis į viršų. „ES išmokos kels žemės nuomos kainą, o kartu ir jos vertę. Žemės brangimą paskatins ir tai, kad pagal šiais metais pakeistą tvarką į parduodamą sklypą gali pretenduoti ir aplinkinių sklypų savininkai: tai vers pardavimo sandoriuose nurodyti realią, o ne dirbtinai sumažintą kainą“, – prognozavo SEB banko makroekonomikos apžvalgininkai.
