Vismantas Žuklevičius / valstietis.lt
„Europos rinkos atsigauna, o euras vėl grįžta į madą“, - sako „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, gerėjantys ekonominiai rodikliai Vakarų Europoje teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Mūsų šalies augimui koją pakišti gali nebent galima Rusijos krizė. Nedarbo mažėjimas, atlyginimų kilimas ir didesnis investuotojų susidomėjimas rodo, kad Baltijos tigras iš tiesų bunda iš 5 metus jo ekonomiką kalinusio miego.
Džiugins BVP augimas
Buvęs Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininko pavaduotojas ir Lozanos (Šveicarija) universiteto mokslinių tyrimų padalinio tyrėjas „Valstiečių laikraščiui“ konstatavo, kad Lietuvos ekonomikai „gresia“ daugiau galimybių nei pavojų.
„Iš Vakarų vis stipriau pučia šiltas Atlanto vėjas, kuris BVP augimo tendencijas neša ir į mūsų šalį, - sakė Ž.Mauricas. - Pramonės pasitikėjimo indeksų kreivės iš recesijos zonos peršoko į augimo. Optimistiškai nuteikia ir BVP augimo prognozės. Prognozuojamas euro zonos BVP augimas kitais metais sieks 1 proc., o 2015 m. - 1,5 proc. (šiais metais jis buvo neigiamas -0,4 proc., o pernai -0,5 proc.)“.
Skandinavijos šalių BVP turėtų augti 1,6 proc. kitais metais ir 1,8 proc. 2015-aisiais. Didžiosios Britanijos rodiklis prognozuojamas kiek didesnis, atitinkamai 1,8 ir 2 proc., Rusijos 2 ir 2,2 proc., JAV 3 ir 3,2, o Estijos BVP šoktels labiausiai – nuo 3,1 iki 3,8 proc.
O štai didžiausiu BVP augimu, pasak Ž.Maurico, galės girtis vėl bundantis Baltijos tigras – Lietuva. Ekonomistai kitais metais mūsų šaliai prognozuoja 3,8 proc. BVP augimą, o 2015-aisiais – 4 proc.
„Tai yra labai naudingos Lietuvai prognozės, kuriomis mūsų šalis privalo pasinaudoti tam, kad pritrauktų kuo daugiau užsienio investicijų, - entuziastingai kalbėjo „Nordea“ banko ekonomistas. - Vis tik reiktų nepamiršti, kad Rytinius ES regionus gali pasiekti ir Sibiro speigas. Tai reiškia, kad Lietuva vis dar labai priklausoma nuo Rusijos ekonomikos, o šią vėsina krentančios naftos kainos“.
Priklausomybė nuo Rusijos
Skelbiamose Brent naftos kainų prognozėse matyti, kad juodojo aukso kaina mažės bent du metus nuo 108 iki 106 JAV dolerių už barelį. Prognozes nebent galėtų sujaukti Artimųjų rytų konfliktas arba Kinijos recesija.
Ž.Maurico teigimu, nepaisant krentančių naftos kainų, Rusijos ekonomiką vis dar šildo paskolomis grįstas vartojimas. „Žinoma, kad tai yra laikina. Šiuo metu Rusijos ekonomika, galima sakyti, juda iš inercijos. Neramina tai, kad tas inertiškumas primena 1998 metų scenarijų. Rytų kaimynėje pastebimas itin spartus paskolų portfelio augimas, kuris tarp namų ūkių siekia net 30-40 proc., - „Valstiečių laikraščiui“ sakė Ž.Mauricas. - Susirūpinti reiktų dėl to, kad net ketvirtadalis viso Lietuvos eksporto keliauja į Rusiją. Pavyzdžiui, beveik 26 proc. Lietuvoje pagamintų pieno produktų, beveik 10 proc. mašinų, 9,1 proc. mėsos ir žuvies siunčiame į Rusiją.“
Ekonomistas teigė nenustebsiantis, jei jau 2015 m. Rusija išgyvens nedidelę recesiją. Greitu metu turėtų išsikvėpti rusų galimybės skolintis. O būtent skolinimosi pagrindu ir yra nokinama didžiausios pasaulio valstybės ekonomika. „Lengvai rusams išduodamos paskolos ne tik augina šalies ekonomiką, bet ir prisideda prie užsienio prekių paklausos augimo. Privačių paskolų portfelis negali augti amžinai, tad jis neišvengiamai sulėtės“, - artimiausią Rusijos ekonomikos scenarijų piešė Ž.Mauricas.
Recesijos ledas tirpsta
Daug labiau prognozuojama yra ES ekonomika. O ji atsigauna ir stiprėja. Labiausiai tai jaučiama Skandinavijoje ir Vokietijoje, tačiau įtakos Baltijos šalių ekonomikai turės ir Pietų valstybių atsigavimas.
„Europą į priekį veda Vokietija – čia stabilus BVP augimas, mažas nedarbas, augantis vidaus vartojimas, dideli eksporto mastai. Stipriai šiame kontekste atrodo ir Švedija“, - „Valstiečių laikraščiui“ sakė „Nordea“ banko ekonomistas.
Pietų saulė vis labiau tirpdo recesijos ledą ir Portugalijoje, Graikijoje bei Ispanijoje. Pastaroji, prognozuojama, ne tik išsikapanos iš krizės duobės, bet ir sugebės paauginti savo ekonomiką. Ž.Mauricas tikisi, jog kitąmet euro zona „išlips“ iš recesijos, o tai turėtų atsverti Baltijos šalių praradimus dėl Rusijos ekonomikos galimo susitraukimo.
Vokietijos dominavimui neprieštarauja
Lyginant ilgalaikių Europos šalių vyriausybių vertybinių popierių (VVP) palūkanų normas su Vokietijos VVP, pastebima, kad euras populiarus buvo iki 2009 m. pabaigos, vėliau išgyveno krizę, o nuo šių metų vėl grįžta į madą. „Skolinimosi premijos Europos šalyse mažėja, o tai rodo, kad pasitikėjimas euru grįžta, - atsigaunančia senojo žemyno valiuta džiaugėsi Ž.Mauricas. - Netgi Japonijos namų šeimininkės, kurios valdo vyrų, dirbančių nuo 6 ryto iki 12 nakties, uždirbtus pinigus, jau pradeda investuoti į euro zoną. Tai rodo, kad netgi kitoje Žemės pusėje euras atgavo pasitikėjimą. Tai gi ir Lietuva 2015-aisiais įstos į madingesnę eurozoną“.
Ekonomistas sakė neatmetantis galimybės, kad ekonomikos augimo tempus ES šalyse gali sugadinti ir narių vyriausybių neprotingi sprendimai. Jau ne pirmus metus, pasak jo, buvo kuriama „Europietiška Vokietija“, tačiau gavosi „Vokiška Europa“. Kaip bebūtų, europiečiai Vokietijos dominavimui žemyne neprieštarauja, o Angelos Merkel pergalė rinkimuose žada stabilumą ne tik stipriausiai žemyno valstybei, bet ir „Vokiškai Europai“.
O štai užatlančio galiūnė, pasak „Nordea“ ekonomisto, ir vėl „išsisuko“. Amerikiečiai vėl gali džiaugtis sparčiu ekonomikos augimu ir gerėjančia viešųjų finansų padėtimi. JAV įmonių pelningumas pastaruoju metu yra rekordiškai aukštas, o investicijų lygis jau artimas ilgamečiam vidurkiui. Tai pajuto ir JAV gyventojai, kurie pradėjo aktyviau krutinti būsto rinką. Kai kurie ekonomistai netgi pataria stabdyti JAV ekonomiką, kad nepasikartotų scenarijus, kurio metu perkaitusi Amerikos ekonomika smigo į recesijos liūną.
Baltijos tigras pabunda?
Tai, kad Lietuva sugebėjo išlaikyti nemenką BVP augima praėjusiais ir šiais metais, apie 3-4 proc., kuomet eurozonoje situacija buvo prasta, ypač prisiminus Graikijos ir Portugalijos problemas bei netgi Prancūzijos recesijos pavojų, rodo, kad mūsų šalies ekonomika tikrai atsigauna.
Prognozuojama, kad kitais metais Lietuvos BVP pasieks prieškrizinį lygį, o 2015-aisiais augs sparčiausiai iš visų Baltijos šalių (žiūr. į 1 lentelę). Be to, lietuviai dėl savo ateities yra nusiteikę optimistiškiausiai kone visoje ES, rodo ekonominių vertinimų rodiklis.
Dar viena teigiama tendencija, pasak Ž.Maurico, yra ta, kad po 5 metų pertraukos darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2012 metų vidurio augo ir tebeauga greičiau nei infliacija. „Infliacija labai sumažėjo, o darbo užmokestis augo net 5 proc. Tai džiugi žinia vartotojams ir taip pat toms įmonėms, kurios orientuojasi į vidaus vartojimą, - optimizmą keliančius ekonomikos rodiklius pristatė Ž.Mauricas. - Šių metų pabaigoje, o labiau kitais metais, po 4 m. pertraukos, Lietuvos darbuotojai pagaliau realiai pajus pajamų padidėjimą. Tai gi tik dabar galime kalbėti apie tikrąjį šalies ekonomikos atsigavimą vidaus rinkoje. Darbo užmokesčio augimo pagrįstumą rodo ir panašus BVP augimo procentas“ (žiūr. į 2 lentelę).
Investuotojų akiratyje
Optimistiškai nuteikia ir tai, kad mūsų šalį palankiai vertina tarptautinės institucijos, o tai yra puiki galimybė pritraukti daugiau užsienio investicijų. Pagal kitų metų Pasaulio Banko (World Bank) Palankumo verslui indekso (Ease of doing business index) prognozes, Lietuvai skiriama aukšta 17 vieta. Remiantis prognozėmis, už nugaros sau paliksime ne tik lėtuosius estus (22 vt.) ir kaimyninę Latviją (24 vt.), bet ir tokias stiprias Senojo žemyno ekonomikas kaip Europos varikliu vadinamą Vokietiją (21 vt.), daugiausiai apmokamų atostogų (net 40 dienų) turinčius prancūzus (38 vt.) bei išplėtotą pramonę turinčią Čekiją (75 vt.).
Lyderių pozicijose ne pirmus metus karaliauja milžiniškais prekybos centrais turistus viliojantis Singapūras ir ypač žemu korupcijos lygiu tituluojamas Hong Kongas. Trečiąją vietą dalinasi turtuolių, bėgančių nuo didelių mokesčių savo šalyse, globėja Šveicarija, aukštųjų technologijų kalve Skandinavijoje vadinama Suomija, pažangiausią žemės ūkį bene visame pasaulyje (tačiau visiškai nedalinanti jam valstybinės paramos) turinti Naujoji Zalandija ir ne vieną pasaulinę ekonominę krizę sukėlusios Jungtinės Amerikos Valstijos.
Lietuvos ekonomistai vieningai sutaria, kad ateinantys ir dar tolimesni metai bus galimybių metai šalies ekonomikos augimui. Tačiau teigiamos prognozės niekada nėra apsaugotos nuo neprotingų valdžios sprendimų. Ar leisime nokinti savo ekonomiką, ar atstovausime tik didijį verslą, parodys valdančiųjų vedama politika.
