Įsibėgėjant eiliniams naujiems metams dauguma sugalvoja ne tik naujametinių pasižadėjimų, bet ir galvojame apie aplinkybes, kurios lems ar sugebėsime numesti svorio, sutvarkyti šeimyninį gyvenimą ar pataisyti finansinę padėtį. Paprastai jei žmogui užduodamas klausimas, kurias tris sritis norėtum patobulinti, beveik be išimties bus įvardinti šeimos, sveikatos ir finansų sritys. Problemos kyla, kai reikia pasirinkti dvi, o dar blogiau, kai siūloma susikoncentruoti į vieną.
Įdomu, tai, kad greičiausiai visos jos tarpusavyje yra susijusios ir vienos išgryninti labai sunku neįtakojant kitos srities. Kaip pagerinti padėtį, tai kiekvieno asmeninis klausimas susijęs su krūva subjektyvių aplinkybių, tačiau galime paprognozuoti kokia aplinka gali susiklostyti 2016 metais Lietuvoje bent jau finansiniu aspektu ir tada galime pagal vieną ar kitą scenarijų padėlioti savo planus asmeniškai.
Ekonominė plėtra
Taigi, galime pradėti nuo bendro vidaus produkto (BVP), kuris atspindi, kaip sekasi visiems šalies sektoriams generuoti produktus ir kurti pridėtinę vertę. Pagal valstybinių ir finansinių institucijų prognozes BVP šiais metais turėtų augti 2,8 – 3,3 proc. rėžyje, tad galime kalbėti apie bendrai vidutinį augimo greitį, kuris turėtų sudaryti ~ 3 proc. Toks augimo tempas nėra kažkuo ypatingas, tačiau žvelgiant į bendras tendencijas aplinkinėse rinkose gali būti vertinamas kaip pakankamai ambicingas, nes mūsų prekybos partneriais tikrai neblizga su augimu nei Europos sąjungoje nei Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Ekonomikos sąstatą į priekį turėtų traukti du lokomotyvai – tai be abejo eksportas ir besiplečiantis vidaus vartojimas. Tuo pat metu, 3 proc. ekonomikos augimas, paprastam žmogui, reiškia, kad galima tikėtis darbo pasiūlos augimo (nedarbo mažėjimo), kuris savo ruoštu ne tik išlaikys apie 5 proc. atlyginimo augimo tendenciją, bet gali šį skaičių ir paspartinti.
Eksporto rinkos
Eksporto rinkos šiais metais parodė, kad Lietuva sugebėjo persiorientuoti nuo „užsidariusios“ ir šiuo metu su kaupu sunkumus patiriančios Rusijos. Eksporto apmintys 2015 metais praktiškai išliko panašios dėka sėkmingo persiorientavimo. Galima netgi pasakyti, kad Rusija padarė grubią paslaugą Lietuvai užverdama savo rinką anksčiau, nes verslas turėjo greitai transformuotis ir surasti kitas rinkas.
Tuo tarpu einant laikui, tai būtų buvę padaryti bet kokiu atveju, nes akivaizdu, kad sankcijų ir žemų naftos kainų prispausta Rusija vis vieną būtų tapusi bloga prekybos partnere ir nesvarbu kokia to būtų priežastis, ar tai dirbtinis rinkų uždarymas, ar tai negebėjimas dėl kritusio valiutos kurso įpirkti užsienio prekių. Blogą žinią geriausiai sužinoti kuo anksčiau ir turėti kuo daugiau laiko prisitaikyti yra vertybė. Tad Lietuvos eksportas 2016 metais turi tikimybę vėl įgauti augimo tendenciją.
Eksporto augimas nebus didelis – vos keli procentai, tačiau didesnio nei 4 proc. augimo tikėtis ir nereikėtų, nes tolimesnis augimas didesnėmis apimtimis būtų sudėtingas, dėl didelės palyginamosios bazės. Lietuvos eksporto apimtys jau 50 proc. viršija 2008 metų apimtis, tad, kai esi pakankamai šaunus, šaunesniam tapti darosi sunkiau ir tada svarbesnė tampa pati tendencija nei jos apimtys.
Užimtumas ir atlyginimai
Paskutiniu metu vyravo vidutinis 4 – 5 proc. atlyginimų augimas kasmet. Panašu, kad tokia tendencija ir persikels į šiuos metus. Žinoma vidutinis atlyginimo augimas nereiškia, kad atlyginimai augs visiems be išimties. Dešimtadaliu ir daugiau augančių atlyginimų gali tikėtis daugiausiai pridėtinės vertės sukuriančios sritys. Bet kokiu atveju, lietuvaičiai galės jaustis bent jau saugesni, kad mažėjant kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlai, niekas nesišvaistys darbuotojais, o juos, atvirkščiai, sieks išsaugos ir globos. Prognozės dėl nedarbo 2016 metais yra tokios, kad ji galėtų metų pabaigoje sudaryti 8 -9 proc. ribose. Labai tikėtina, kad šis skaičius artės labiau prie 8 proc. Toks skaičius išlieka pakankamai didelis, tačiau šioje vietoje tendencija išlieka teigiama.
Darbo užmokesčio augimas bus paskatintas ir tolimesnio minimalios algos augimo, kuris kaip ir bendras fonas prisidės prie vartojimo. Algos augimas 2016 metais turėtų sumažinti emigracijos skaičius šiemet. Emigracijos masto mažėjimas gali būti siejamas ir su tuo, kad praėjusiais metais suskubo išvykimą deklaruoti ir tie asmenys, kurie gan senai nebegyvena Lietuvoje, taip dirbtinai sukeliant statistinius skaičius.
Vidaus vartojimas
Vidaus vartojimas šalyje turėtų augti dėl kelių priežasčių. Vartotojai visada didina apimtis, kai jaučiasi saugesni. 2016 metais matysime atlyginimų ir užimtumo augimą, kas didina saugumą. Taip pat šiais metais Lietuvoje nesikeis palūkanos (išliks rekordiškai žemos), kas kartu su užimtumu didins norą skolintis ir leisti. Taip pat 2016 metais lietuviai turi pradėti realiai jausti pingančių degalų efektą.
Naftos kainos kritimas nuo 114 JAV dolerių už statinę 2014 metų viduryje iki 37 dolerių 2015 metų pabaigoje sudarė 67 proc. pigimo efektą, kurį pajutome, bet ne visi įvertinome. Dabar gatvėje sutiktas žmogus sunkiai beprisimintų, kai litras degalų kainavo apie 1,4 euro. Vienas euras jau yra norma, o 0,9 euro už dyzelino litrą nebedaro įspūdžio. Vis dėl to milžiniškas kainos kritimas vartotojams padeda įsigyti daugiau prekių ir jaustis laisviau.
2016 metų pradžia taip pat atrodo įspūdingai, kai naftos kaina krito žemiau 30 dolerių už statinę. Toks kritimas nebeatrodo įspūdingai rinkos nesekančiam žmogui, tačiau paskaičiuokime procentiškai – minus dar 20 proc. Juokelius, apie brangstantį kurą pingančios naftos akivaizdoje, mėgstantiems reikia pasakyti, kad šiandien, priklausomai nuo kuro rūšies, degalų kainoje naftos dalis tesudaro apie 40 centų, tad tolimesnis kuro kainų kritimas lėtės, bet tikėtinas. Kiekvienas 10 proc. naftos kainos kritimas turėtų sumažinti kuro kainą degalinių tinkle apie 3 – 4 centus.
Jei kuro kainos išliks panašios, tai jos ne tik darys mūsų keliones smagesnes, bet ir 2016 sukels dar keletą efektų. Visų pirma, tokiu atveju mes galime pamiršti apie infliaciją, o antra valstybės mokesčių aruodas pildysis su vėjeliu, nes tokios kuro kainos tiesiogiai „žudo“ norą pirkti kontrabandines prekes, nes nebelieka uždarbio galimybės, o vartotojai noriau perka legalią ir kultūringai pateikiamą prekę.
Infliacija
Šiuo metu akivaizdu, kad tiek Lietuvoje, teik mums ypatingai svarbioje Vakarų Europoje infliacijos nematysime dar kurį laiką, jei išsilaikys tokios naftos kainos tendencijos. Lietuvoje 2016 metais mes matysime neišvengiamai brangstančias paslaugas, kurios susijusi su žmogaus sukuriamomis paslaugomis. Tai yra užprogramuota tame, kad mes toliau mažinsime atotrūkį tarp lietuvių ir vidutinio ES piliečio. Atlyginimai augs, augs ir paslaugų kainos, tačiau jų augimą komfortiškai amortizuos kuro ir transporto paslaugų kainų pokyčiai.
Nulinė infliacija ES taip pat lems ir Centrinio banko veiksmus – dar kartą galima pasikartoti, kad palūkanų augimo nenusimato bent iki 2017 metų pabaigos, tad gyventojai toliau kurį laiką galės mėgautis beveik nemokamomis paskolomis. Tai vėliau išvirs į didžiulę riziką, kai palūkanos vis tik didės, bet tai nebus 2016 metų problema.
Valstybės mokesčiai
2016 metų valstybės biudžetas yra socialinio pobūdžio, kas ganėtinai charakteringa visiems priešrinkiminiams biudžetams. Jis yra įtemptas dėl galimos rizikos susidurti su didesnio deficito atsiradimu, tačiau labai tikėtina, kad dėl palankios situacijos ir gerėjančio mokesčių surinkimo 2016 metais vis tik pavyks pasiekti už įsibrėžtų tikslų. Tikėtina, kad 2016 metais nebus sulaukta naujų mokesčių gyventojams. Bus pateikta įvairių siūlymų, kurie pritraukia rinkėjų elektoratą. Bus žaidžiama „progresinių“, „prabangos“ ir „turtingųjų baudimo“ mokesčių kortomis, tačiau labai tikėtina, kad tai bus tik tuščios kalbos – mokesčiai nebus keičiami.
Taip pat, labai gaila, kad nebus svarstymo ir kai kurių mokesčių sumažinimo klausimas, nes visi papildomai surinkti eurai bus įdarbinti dar labiau plėsti socialines valstybės funkcijas, kai būtų galima galvoti apie subalansuoto biudžeto galimybę. Subalansuotas biudžetas, tai tiesioginis bilietas į saugesnę ateitį, bet 2016 metais tokių bilietų bent jau Lietuvai nenusimato.
Rizikos
2016 metai bus besikeičiančių pavojų troškinys ir čia, kalbant apie Lietuvą, reikėtų žiūrėti gerokai plačiau. ES toliau kausis su nuline infliacija ir verslo stagnacija. Greičiausiai dar sulauksime papildomų siūlymų „atspausdinti“ daugiau eurų ir pagaliau užkurti visos Europos ekonomikos aukštakrosnę, kaip tai padarė JAV. Šios problemos visus 2016 metus bus maišomos su žiniasklaidos paskutiniu metu labai mėgiama pabėgėlių integracijos problema. O kaip kiekvienoje pasakoje, tai ir šioje turi būti dar ir trečias komponentas – geopolitinė įtampa.
Visos trys problemos labai svarbios finansine prasme, nes tai veiks turto kainas ir norim ar nenorim tiesiogiai atsilieps mūsų gyvenimams.
Finansų rinkos
Finansų rinkos šiais metas bus itin įdomios. Stabilumą galimą bus įžvelgti tik keliose vietose. Stabiliai nieko bus galima uždirbti saugiose investicijose – obligacijos ir bankų indėliai. Kitos investicijos bus ganėtinai audringos.
Investicinė aplinka 2016 metais nebus lengva dėl didelių svyravimų ir anksčiau išvardintų rizikų. Galima apžvelgti likusias turto klases, kurios gali lietuviams atnešti grąžą. Indėliai ir obligacijos iš šių turto klasių eliminuotos. Lieka tik sekančios – akcijos (verslai), nekilnojamas turtas, žaliavos ir auksas.
2016 metais pinigų turintys ir uždirbantys asmenys turės sukti galvą, kaip išsaugoti savo lėšas. Palūkanos bus nulinės, tad reikės kreiptis į rizikingesnių turto klasių pusę. Šiandien dienai Lietuvoje yra rekordiniai kiekiai laisvų pinigų kiekiai ir akivaizdu, kad tie pinigai ieškos kur galima uždirbti ir tai skatins paklausą pinigų srautus generuojančiam turtui.
Nekilnojamo turto paklausa didės, tačiau lygiagrečiai didės ir paklausa nekilnojamo turto vystymui, tad paklausa ir pasiūla turėtų būti subalansuota ir nepaisant geriau besijaučiančių gyventojų. Nekilnojamo turto kaina nekris bet ir nekils arba svyruos vidutiniškai vos kelių procentų rėmuose. 2016 metais nekilnojamas turtas sulauks pakankamai daug dėmesio. Sandorių skaičių gali augti metams įsibėgėjant, tačiau tai nekaitins kainų lūkesčių. Vėliau, dėl didėjančių palūkanų nekilnojamo turto rinka gali susidurti su nemokumo problemomis, tačiau tai ne 2016 metų problema.
Reikšmingesnius pinigų srautus sugeneruoti siekiantys asmenys bus priversti steigti ir pirkti verslus, tad akcijos bus geidžiamas objektas. Pinigų srautus generuojančios įmonės didins savo vertę, tad tas kas nori Lietuvoje nupirkti verslą, turėtų paskubėti, o parduodantys šiek tiek luktelėti, nes kainos gali ir padidėti.
Įdomiausia situacija klostosi žaliavų rinkose. Pinganti nafta tempia žemyn visų kitų žaliavų kainas ir gali būti, kad matysime neigiamas tendencijas netgi tiesiogiai nesiejamose rinkose – tarkime grūdų ar metalo. Laipsniškai lėtėjanti Azijos ekonomika visai šiai tendencijai tiesiog suteiks daugiau stipresnių atspalvių. Ši tendencija vėl turės dvejopą poveikį lietuviams. Vartotojams tai gali atsisukti į naudą, tačiau verslams tai veiks skirtingai, priklausomai, kokia verslo šaka yra analizuojama.
Na, o kalbant apie labiausiai vaizduotę audrinančią turto klasę auksą, galima spėti, kad kainos reikšmingai nesikeis, nes globaliai infliacijos lygiai išliks stabilūs, tačiau reikiama sąlyga, kad neaštrtų geopolitinė rizika. Auksas yra skirtas apsisaugoti nuo karo ar nestabilumo finansuose ir/arba infliacijos rizikos, tad jei 2016 metais šiais aspektais išliks stabilūs, tada galima kalbėti apie nereikšmingus pokyčius aukso kainoje.
Bendrai
Apibendrinant 2016 metai Lietuvai galėtų būti stabilaus augimo laikotarpis, kurio metu toliau vysimės vidutinius Europos rodiklius, tačiau visa tai vyks stiprių rizikų fone. Pavojai tūnantys už Lietuvos ribų gali sumaišyti kortas, tačiau jei tokia tikimybė nesirealizuos lietuviai į 2017 metus įžengs sustiprėję, morališkai geriau nusiteikę ir su mažesniu emigracijos lygiu.
