Paklausta, kaip prasidėjo jos karjera automobilių traukos varžybose, A. Beniušienė šypsosi: pradžia buvo tipiška kaip ir daugelio tų, kurie pamėgo šį automobilių sportą – nelegalios lenktynės. Tuomet, kone prieš dvidešimtmetį, sako ji, su dar tik būsimu vyru Mindaugu Beniušiu ji nuvažiavo pasižiūrėti, kaip atrodo nelegalūs „dragai“. Pavyko ne tik pasižiūrėti, bet ir kelissyk startuoti. Ir šitai moteriai taip patiko, kad traukos lenktynėse ji pradėjo dalyvauti kur kas dažniau.
Tiesa, dabar paprašyta pasakyti, iš kokių savo padarytų klaidų pasimokė ir jų nebekartotų, A. Beniušienė mini būtent nelegalias lenktynes.
„Pirmiausia – dėl saugumo“, – kalba dviejų vaikų susilaukti spėjusi moteris ir neslepia, kad tais laikais, kai dalyvaudavo nelegaliame „drage“, baimės nejuto, o štai atsiradus atžaloms kartais net ir legalios varžybos kelia įtampą.
Iš „Audi“ į „Nissan“
A. Beniušienė pamena, kad pirmasis automobilis, kuriuo ji startuodavo traukos lenktynėse, buvo vyro paskolinta „Audi S2“.
„Jis norėjo nusipirkti „Audi“ kupė ir sake, kad šitą paliks man, kad galėčiau važiuoti „draguose“. Ir buvau apgauta – pardavė. Tiek supykau, kad kone dešimt metų niekur ir nevažiavau“, – juokėsi moteris.
Sugrįžti į traukos lenktynes paskatino ne kas kitas, o naujas šeimos įsigytas automobilis. Pašnekovė sako, kad vyras panoro įsigyti „Nissan GT-R“.
„Atsimenu, Mindaugas sako, kad nori, kad čia jo svajonė, o automobilis kainavo tikrai daug pinigų, tad aš sakiau – tikrai ne. Bet jis pažadėjo, kad galėsiu važiuoti „drage“. Ir įkalbėjo“, – šypsosi A. Beniušienė.
Ir būtent prie „Nissan GT-R“ vairo ji sėda jau devynerius metus. Per tą laiką ne tik pakeitė juodą GT-R į baltą, bet ir susišlavė kalną apdovanojimų ir netgi spėjo triskart pabūti savo klasės čempione.
Pradžioje juto įtampą
A. Beniušienė pasakoja, kad automobiliai jai patiko visuomet, visą laiką norėjosi važiuoti greitai, tad stebėtis, kad ji aktyviai dalyvauja traukos lenktynėse, neverta. Tačiau įtampos sugrįžus į „dragą“ tikrai buvo.
„Bijojau, kad būsiu „boba prie vairo“ visiems, reikėjo susitvarkyti su emocijomis. Tokia baimė atėjo dar iš nelegalių lenktynių laikų, kai stovėdavau prie starto ir žiūrovai, pamatę, kad važiuos moteris, pradėdavo švilpti. Žinoma, jei laimėdavau, pasitikdavo grįžtančią pakeltais nykščiais, bet pradžioj vis tiek nušvilpdavo. To bijojau ir pradėjusi važiuoti legaliose lenktynėse“, – pasakoja pašnekovė.
Dabar traukos lenktynėse sulaiko ne tik viską atperkantis adrenalino jausmas ir saldžios pergalės, bet, sako ji, ir „drago“ dalyviai, kurie tapo šeima. Pasak A. Beniušienės, „dragas“ – bene draugiškiausia automobilių sporto disciplina, tad ir žmonės čia tokie, jog gali nesimatyti ištisus metus, o susitikęs bendrausi taip, lyg vakar tebūtum išsiskyręs.
Nori kopti aukščiau
Ir nors devynerius metus A. Beniušienė džiaugiasi traukos lenktynėmis, savo mokytoju ji vadina vyrą Mindaugą. Pastarasis taip pat dalyvauja traukos lenktynėse, tik sėda prie gerokai egzotiškesnio „dragsterio“ – specialiai šioms lenktynėms skirto automobilio – vairo.
„Iš techninės pusės viską tvarko mano vyras, bet kai atvažiuoju prie starto, turiu pati spręsti, kaip važiuosiu, kokią taktiką pasirinksiu. Ir važiavimas juk trunka kelias sekundes, o per jas tenka nuspręsti, ką daryti, ką pakeisti“, – pasakoja ji.
Moteris neslepia, kad neretai išgirsta komentarų, esą traukos lenktynėse sėdus prie tokio automobilio vairo nereikia nieko veikti. Tačiau, pasak jos, tai toli gražu nėra tiesa: vien tik vairuotojo reakcijos laikas gali lemti, ar šis pralaimės, ar laimės, o tai tik – vienas iš gausybės niuansų, kuriuos privaloma išmanyti.
Šiuos metus A. Beniušienė dar žada užbaigti sėdėdama prie baltojo GT-R vairo, tačiau prabudęs noras pasižvalgyti pajėgesnėje klasėje gali lemti, kad kitąmet moteris sėdės ir juodame GT-R, su kuriuo pradėjo savo traukos varžybų dalyvės karjerą. Pastarajame yra saugos lankai, tad sportininkė galėtų dėl pergalių varžytis ir alkūnėmis pasigrumdyti su bene pajėgiausiais Lietuvos traukos lenktynių dalyviais.
