Statistinis sergamumas fototoksiniais/ fotoalerginiais dermatitais - 2 žmonės iš šimto. 12 000 vilniečių po kaitinimosi saulėje bus priversti kreiptis į dermatologus. Kas dešimtas vaistus vartojantis lietuvis patirs neigiamą saulės poveikį.
Keli šimtai grėsmę keliančių medikamentų
Dėl netinkamai parašytų vaistų anotacijų dermatologams kasdien tenka gydyti nuo saulės ir vaistų reakcijos nukentėjusius pacientus. „Augalai, kosmetika ir vaistai yra didžiausi mėgstančių pasikaitinti saulutėje priešai. Yra apie šimtas augalų, kuriems prisilietus prie odos, ir žmogui pabuvus saulėje, odos ir augalo tiesioginio kontakto vietoje atsiranda pūslės. Visi puikiai žino rūtos veikimą. Renkantis kosmetikos gaminius reikėtų atkreipti dėmesį į psoralenus. Jų būna kvepaluose, kremuose ir daugybėje kitų kosmetikos priemonių. Vis dėlto, dažniausiai man tenka gydyti vaistus vartojančius žmones, kurie nesisaugojo saulės spindulių. Medikamentų, kurie gali sukelti fototoksines ar fotoalergines reakcijas yra be galo daug. Tad turime būti budrūs“, – sako prof. Gerimanta Balevičienė.
Specializuotose dermatologų knygose išvardinti vaistai, kurie gali sukelti fototoksinį arba fotoalerginį dermatitą. Tai maždaug pusė tūkstančio medikamentų. Nemažą jų dalį vartojame dažnai, kartais - ir kasdien. Štai keletas dažniausiai vartojamų:
Antibiotikai (sulfanilamidai, tetraciklinai);
Diuretikai (skatinantys šlapimo išsiskyrimą);
Antihipertoniniai vaistai (mažinantys kraujospūdį);
Nesteroidiniai priešuždegiminiai (naproksenas, ibuprofenas, ketoprofenas);
Psoralenai;
Salicilo rūgštis;
Aspirinas;
Oraliniai kontraceptikai;
Antidepresantai.
Ilgas ir brangus gydymas
Fototoksinis dermatitas – tai fotocheminė reakcija, sukelta spinduliavimo ir fotoalerginės medžiagos. To pasekmė – į nudegimą saulėje panašus odos sudirginimas. Gali iškilti mažesnės ar didesnės pūslės, odos paraudimas, deginimo jausmas.
25 m. vilnietis Giedrius Birskis laisvalaikiu mėgsta žaisti krepšinį. Susimušęs ranką ar koją jis keletą metų vartojo skausmą mažinantį nesteroidinį priešuždegiminį tepalą. Šiuo metu vienoje telekomunikacijų įmonėje dirbantis vaikinas prieš keletą metų svečiavosi Jungtinėse Amerikos valstijose. Ten jį netikėtai išbėrė pūslėmis. Draugai jam pasakė, kad tai gali būti susiję su jo vartojamu tepalu. Giedrius nuskubėjo į vaistinę. Kelias savaites vaikinas gydėsi odos bėrimus vaistininkės paskirtais medikamentais. Nuo tada jis nebevartoja anksčiau taip mėgto priešuždegiminio tepalo.
„Mano klinikinėje praktikoje teko susidurti su pacientais, naudojusiais tepalus, savo sudėtyje turinčius ketoprofeno. Šio medikamento ir saulės poveikio sukeltas fototoksinis dermatitas gydomas ilgai. Mažiausiai porą savaičių ar mėnesį žmogus būna nedarbingas. Toksinams per kraujotaką išplitus po visą kūną, juntama bendra prasta savijauta – pakyla temperatūra, gali atsirasti šaltkrėtis, žmogui silpna, patinsta galūnės. Dėl to žmogus paprasčiausiai negali užsivilkti drabužių. Susiformavusios pūslės būna labai plonos ir nuo menkiausio prisilietimo gali trūkti, iš jų teka skystis, kuris dar labiau erzina odą“, – sako dermatologė Renata Jankovska.
Dvi savaitės gydymo ligoninėje valstybei kainuoja maždaug du tūkstančius litų. Jeigu žmogus gydosi namie – už vaistus jam tenka sumokėti kelis šimtus litų.
Dermatologų rekomendacijos visuomenei
Pasak gydytojo dermatovenerologo Jono Lauraičio, dažnai žmonės vartoja medikamentus, nežinodami vaisto sudėties ir veikimo, retas kuris skaito apie pašalinius vaisto poveikius. Gydytojas ar vaistininkas turėtų pacientui suteikti teisingą informaciją apie medikamentus ir žalingą saulės poveikį. Kadangi žmogus negauna informacijos, kasmet daugėja sergančiųjų fototoksiniais/ fotoalerginiais dermatitais.
Kaip apsisaugoti nuo saulės sukeltų pažeidimų? „Vartojantys medikamentus turėtų vengti buvimo saulėje tiek laiko, kiek yra rekomenduojama. Jeigu vaistas vartojamas ilgą laiką, vadinasi, buvimas saulėje turėtų būti visiškai apribotas. Taip pat vertėtų pasirinkti tinkamus drabužius, saugančius nuo saulės spindulių. Ir būtinai naudokite preparatus nuo saulės nudegimo. Preparatų SPF (sun protection factor) turi saugoti ir nuo UVB, ir nuo UVA tipų saulės spindulių. Taip pat šie preparatai turi būti fotostabilūs ir atsparūs vandeniui“, – pateikė patarimus gydytojas dermatovenerologas Jonas Lauraitis.
Daugiau informacijos teiraukitės:
Tel. 8 698 46929
El. paštas [email protected]
Prof. Gerimanta Balevičienė
Tel.: (8 5) 213 65 47, 8 680 30103
Tel. (8 5) 265 85 10
Tel. 8 685 56060
