Anot specialistų, Lietuvoje gimsta nauja verslo rūšis – užsieniečių darbuotojų nuoma, kuri ne tik pažeidžia šiuo metu galiojančius įstatymus, bet ir atveria kelią žmonių išnaudojimui. Migracijos departamento teigimu, į Lietuvą dirbti atvykę užsieniečiai vis dažniau nukenčia nuo nesąžiningų darbdavių, kurie nepasiūlo jiems žadėto darbo, o persamdo kitoms įmonėms.
„Taip gimsta nauja verslo rūšis – tarpininkavimas parduodant darbo jėgą. Lietuvoje dar nėra tai reglamentuojančio įstatymo, jo projektas dar tik rengiamas. O dabartinė situacija rodo, kad tokia praktika yra labai negatyvi, o toks „verslas“ sukelia daug problemų“, - spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainiaus Paukštė.
Anot jo, šiuo metu galiojantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato, kad užsienietis turi dirbti pas konkretų darbdavį, kuris būtų už jį atsakingas: sudarytų tinkamas darbo sąlygas, mokėtų atlyginimą, o panaikinus darbo leidimą – sumokėtų darbuotojo išsiuntimo iš šalies išlaidas. Darbuotoją pernuomojant, nebelieka kas atsakomybę galėtų prisiimti.
„Darbo nuoma – ne tas pagrindas, kuriuo užsieniečiai turėtų būti vežami į Lietuvos teritoriją. Darbdaviai turėtų sudaryti tiesiogines darbo sutartis ir už dirbančius užsieniečius prisiimti atsakomybę iki galo. Pernuomojimas tokių sąlygų nesuteikia. Tuomet sunku kontroliuoti, kokį darbą užsienietis dirba ir kas už jį atsakingas“, - teigia D. Paukštė.
Pasak Lietuvos darbo biržos atstovų, šią problemą galima spręsti atidžiau tikrinant ne tik į šalį atvykstančius darbuotojus, bet ir juos atsivežti norinčius darbdavius.
„Į Lietuvą atvykstant darbuotojui iš užsienio, tikrinama jo kvalifikacija, darbo patirtis. Tuo metu darbdavio patikrinimo kriterijų nėra daug. Šiuo metu tikrinamas jo juridinis statusas, mokumas, tačiau akivaizdu, kad to nebepakanka“, - teigė Lietuvos darbo biržos užsienio ryšių skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolita Meškelytė.
Anot jos, Lietuvos darbo birža siūlys keisti dabar galiojančią tvarką ir numatyti, kad sprendžiant, ar darbdaviui leisti įdarbinti užsienietį, būtų vertinama ir tai, kaip jis laikosi teisės aktų.
„Jei, tarkime, darbdavys baustas už su darbo santykiais susijusių teisės aktų pažeidimus, jis leidimo įdarbinti negautų“, - teigė Darbo biržos atstovė.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, užsieniečių darbuotojų nuomos problema Lietuvoje dar neįgavo didelio masto, tačiau problemos laiku nesprendžiant, tokių atvejų gali tik daugėti.
„Skaičiai nėra dideli, tačiau kitų šalių patirtis rodo, jog prasidėjus ekonomikos nuosmukiui, darbdaviai vis dažniau ieško pigios darbo jėgos. Ja dažnai tampa trečiųjų šalių piliečiai, kurie būna perparduodami, išnaudojami“, – sakė A. Sipavičienė.
Specialistų teigimu, į Lietuvą dirbti daugiausiai atvyksta Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Moldovos piliečiai, tačiau su didžiausiomis problemomis susiduria kinai.
„Kinai yra kitos kultūros, jie nemoka kalbos, todėl jie labiau pažeidžiami, jiems sunkau ginti savo teises“, – kalbėjo A. Sipavičienė.
Anot jos, į kitoms įmonėms darbdavių pernuomojami užsieniečiai nukenčia ir finansiškai. Už galimybę dirbti Lietuvoje jie sumoka po 35-40 tūkst., o žadamo dydžio atlyginimo dažniausiai negauna.
„Jiems žadamas kelių tūkstančių litų atlyginimas, tačiau realiai jie gauna vos kelis šimtus, už kuriuos turi pragyventi“, – teigė A. Sipavičienė.
Migracijos departamento duomenimis, į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius nuolat auga. Šiais metais jų atvyko jau 12 tūkst., o tai daugiau nei per visus praėjusius metus.
Daugėja ir darbo Lietuvoje ieškančių kitų šalių piliečių. Pernai Lietuvos darbo biržoje jiems išduota 5,8 tūkst. darbo leidimų. Šiemet - daugiau kaip 6,3 tūkst.
Indrė Antanavičiūtė
