Tai, kas įvyko Medininkuose, ne tik „dviejų ar daugiau asmenų tyčinis nužudymas“, bet agresija, terorizmas ir karo nusikaltimas, rašo Vytautas Landsbergis savaitraštyje „Veidas“.
Svetimos valstybės Vidaus reikalų ministerijos kariškiai kerta Lietuvos sieną, siautėja ir žudo, kaip iš anksto suplanuota, net su klaidinančiu bombos susprogdinimu tą pačią naktį Vilniuje. Ar darė tuos darbelius be SSRS ministro Boriso Pugo, jei ir ne aukštesnės prezidentinės valdžios, sankcijos? Kokios pozicijos laikėsi Lietuvos VRM, kurioje vis dar trynėsi Kremliaus deleguoti prižiūrėtojai, šnipinėtojai ir įtakos veikėjai? O dabar, po 17 metų, girdime oficialų neva Lietuvos „manymą“, esą žudynėmis siekta sukelti sumaištį muitinėje! Panašu į kokių kontrabandininkų interesą.
Beje, tai viena klaidinančių kagėbinių versijų, kurių ir anuomet buvo parengta, iš karto skleista. Tik ne OMON‘as! Turim jau trečią Rygos omonininką, patekusį į rankas Lietuvos teisingumui, o teisingumui anksčiau, regis, labiau rūpėdavo nepakenkti santykiams. Antai Sergejų Parfionovą, net nufilmuotą teroristiškai siautėjantį Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Generalinė prokuratūra (Artūras Paulauskas) prieš 15 metų paleido, mat jis tik mušė Lietuvos pareigūnus, degino postus, o tai nesą svarbūs nusikaltimai. Žudymas neįrodytas. Rusijoje jį sutiko kaip didvyrį.
Igorį Gorbanį, kurį jau seniai iš fotografijų, o paskui per akistatą atpažino Tomas Šernas, irgi paleidome, nes rasta duomenų, kad jis tą naktį veikė kitur. Draugeliai galėjo suorganizuoti alibi, bet jeigu ir taip, jei I.Gorbanis darbavosi ne Medininkuose, o Vilniuje su tuo sprogmeniu prie vis dar esančio sovietų 42-osios divizijos štabo Sapiegos gatvėje (lietuviai puola!), tai vis vien gaujos dalyvis, ginkluotas neteisėtai kirtęs mūsų sieną ir atlikęs žudikų priedangos funkciją. Bet negi čia nusikaltimas? Generalinė prokuratūra prašo teismo, kad leistų angelėlį paleisti, ir teismas nesuabejoja: skrisk, Igori! Visi (tik ne siautėjimų aukos) lengviau atsikvepia.
Dabar štai Konstantinas Nikulinas, Latvijoje virtęs Michailovu. Turim rankose ir tikimės - cituoju prokurorą Rolandą Stankevičių, - „kad byla bus baigta ir teismui perduota dar nepasibaigus maksimaliam K.Michailovo suėmimo terminui“. O jeigu prokurorai truputėlį nesuspės? Suprask, tuomet įtariamąjį teks paleisti nė neįteikus bylos ilgajam susipažinimui, o paskui gaudyk vėją Rusijos laukuose! Dar į Dūmą deputatu paskirs, kaip tą nuodytoją Lugovojų, kad turėtų dvigubą neliečiamybę. Todėl nežaiskim nors su savimi tokiais juridiniais makaronais. Juolab tempdami ir iki rinkimų, per kuriuos gali ateiti jėgos, itin susirūpinusios gerinti santykius su teroristus dengiančia kaimyne. Jei nebus net šios bylos, jeigu numarins ir Vytauto Pociūno išstūmimo bylą, - nėra nė Lietuvos. Yra tik „drąsi šalis“, pridėjusi kelnes prieš Rusiją. Vis dėlto, šalies gynėjai, dar ne viskas prarasta. Valdžia - dar ne visa šalis. Lietuvoje ne vien žvirblių baidyklės šmėkšo paplenčių pievose. Yra gausi partija „Garbė ir švarumas“. Nors neregistruota, bet galinti susitelkti. Tegu tik dvelkteli jos jėga - padorių žmonių viešosios nuomonės jėga, ir baidyklės paspaus uodegas, ir prokuratūrose, teismuose rasis daugiau atsakomybės.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys
