Tauragės kraštą ramiausiai galima vadinti Lietuvos kartingų sporto lopšiu – kadaise čia savo darbus pradėjo keletas vyrų, kurie vietinį jaunimą sužavėjo kartingų sportu. Panašu, galima sakyti, kad jei ne tokie veteranai, kaip Romualdas Ščiuckas ar Taurimas Staniulis, nežinia ar šiais laikais garsintų Lietuvos vardą Rokas Baciuška ir kiti savo karjerą šiuose kraštuose pradėję sportininkai.
Šios dienos mūsų herojus – Taurimas Staniulis. Kartingų pasaulio jį vadina tiesiog Tauru. Šiam vyrui dabar 49 metai, kažkada jis mūsų šalies ir savo krašto vardą garsino lipdamas ant prizininkų pakylų, o dabar yra vienas iš geriausių jaunųjų lenktynininkų trenerių.
Viskas prasidėjo po pasivažinėjimo su tėvo motociklu
„Automobilių sporte aš atsidūriau gana netikėtai. Jei neklystu, kažkur 1974 metais mane važinėjantį su tėvo motociklu pamatė treneris Romualdas Ščiuckas. Aš buvau pyplys visiškas, pradinukas, bet sukiojau ratus po kiemą pasiėmęs tėvo „Jawa“ su priekaba. Nežinau, ką aš ten su tuo motociklu išdirbinėjau, bet Romualdui tai paliko įspūdį – jis liepė kitiems savo auklėtiniams mane pagauti ir atvesti į klubą.“ – juokiasi berniokiškas išdaigas prisiminęs T. Staniulis.
Pasak sportininko, klubui tuo metu reikėjo „Pionier“ klasės lenktynininkų, galinčių pradėti sportuoti nuo 7-8 metų amžiaus. Taigi, pradėjęs treniruotis pas legendinį trenerį ir lenktynininką Romualdą Šiucką po metų Taurimas važiavo jau visai rimtai.
„Reikėtų senus diplomus iš stalčių išsitraukti. Bet sekėsi man tikrai neblogai. Pradėjau žmoniškai važiuoti, tuomet Ščiuckas man suveikė galingesnį motorą ir prasidėjo visai rimtos kovos čempionate. Aš užaugau su klubu. Lėkiau įvairiose spartakiadose, čempionatuose. Prizininkas beveik visą laiką būdavau. Kartais pirmas, beveik visada antras ar trečias. O klubui tokie pasiekimai reikalingi buvo, prestižas tam tikras, kai klubo atstovas ant pakylos lipa.“ – pasakoja T. Staniulis.
Meilė kartingų sportui virto pedagoginiu darbu
Tauras šiandien pluša Smalininkų kartodromo pašonėje įrengtose dirbtuvėse. Čia jis ruošia kartingus varžyboms, čia jis treniruoja jaunus sportininkus. Kaip ir nemaža dalis ryškiausių Lietuvos sportininkų, bėgant laikui, jis tapo puikiu treneriu.
„Puikiai atsimenu devyniasdešimtuosius. Tuomet dirbau mokykloje, na o savaitgaliais lėkdavome į varžybas. Atsimenu, varžybose mūsų komanda iki 1998 važiavo. Na o tuomet susikoncentravau pedagoginiam darbui. Pradžioje buvo visko. Atvirai pasakius būta net ir labai sunkių momentų, bet dirbau šį darbą ne dėl savo gerbūvio, o vardan idėjos. Tam, kad kartodromuose nenutiltų motorai, kad mano mylimas sportas liktų „gyvas“. Šį darbą reikia dirbti. Juo labiau, kad kartingo trenerių ir dabar Lietuvoje tėra 6-7 vyrai. Ir tam reikia tam tikrų gebėjimų, gal net ir pašaukimo.“ – pasakoja Tauras Staniulis.
Svarbiausia – širdyje būti vaiku
Lietuvos kartingo pasaulyje kalbama, kad Tauras yra vienas iš pačių geriausių trenerių. Išlaikytas, mokantis rasti kelią į kiekvieno vaiko širdį. Čia neužtenka būti puikiu sportininku, čia reikia būti ir pedagogu.
„Tai nėra lengvas darbas. Esi ne tik treneris. Esi mokytojas, psichologas, masažuotojas, mechanikas, o kartais – net ašarų šluostytojas. Žinote kas čia svarbiausia? Svarbiausia sugebėti pačiam būti vaiku, sugebėti prireikus tapti tokiu pačiu septynmečiu ar dešimtmečiu, kaip ir mano mokinukai. Tik tuomet, tu jaunuoliui gali visu šimtu procentų atskleisti savo patirtį. Ir dar tam tikras menas – būti tuo menamu vaiku sugebant išlaikyti subordinacijos ribas, pagarbą sau, kaip pedagogui. Taigi, aš sugebu savyje būti vaiku. Ir gal būt man tai yra savotiškas jaunystės eliksyras.“ – pastebėjimais apie trenerio darbo subtilybes dalinasi Lietuvos kartingų sporto legenda Taurimas Staniulis.
Tauro auklėtiniai nuolat suka ratus kartingų trasose. Jau šį savaitgalį jie skries trečiojo Lietuvos kartingo čempionato lenktynėse. Atvažiuokite šį sekmadienį į Jurbarko rajoną, Smalininkus. Planuokite savo kelionę taip, kad Smalininkų kartodrome būtumėte vidurdienį. Tuomet galėsite pasigrožėti tikra greičio švente, kur savo meistriškumą demonstruos ir jauniausi sportininkai, ir tokie grandai, kaip Europos čempionas Simas Juodviršis. O kai sutiksite Taurą, prašydami jo autografo užduokite jam dar vieną klausimą. Visgi, ką jis prieš keturis dešimtmečius kieme išdarinėjo su tėvo motociklu, kad jį pastebėjo geriausias tų laikų treneris?
